Dideliam proveržiui reikia didelio portfelio eurų

Išeina nuleidę nosis

Javų augintojai neretai mini, kad juos finansuoja žemės ūkiui paslaugas teikiančios įmonės – pavasarį iš jų ima sėklų, trąšų ir kt., o rudenį – atsiskaito. Kai prireikia finansavimo didesnėms investicijoms, ūkininkai mina kredito unijų ir bankų slenksčius.

Ar jų prašymai būna patenkinti, ar ne – situacija gana nevienareikšmė, nes priklauso nuo daugelio aplinkybių. Tačiau Lietuvos verslo organizacijų atstovai vis garsiau kalba apie prastą tendenciją – pinigų prieinamumas mūsų šalyje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Ūkininkai dažniau akcentuoja, kad, finansuojant žemės ūkį, stinga šios srities specifikos išmanymo.

„Jeigu reikia didesnio kreditavimo, tenka kreiptis į kredito unijas ir bankus. Unijos yra arčiau žemės ūkio ir mus gal labiau supranta, o skandinaviškiems bankams visi verslai vienodi, mūsų aktualijos jiems mažai įdomios“, – „Ūkininko patarėjui“ pripažino Panevėžio r. ūkininkas Mindaugas Stankūnas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Raimundas Juknevičius teigė, kad ūkininkų skolinimosi praktika yra įvairi. „Lyginant komercinius bankus ir kredito unijas, tai šios, būdamos mažesnės, stengiasi būti arčiau kliento ir paslaugas suteikti kiek įmanoma paprasčiau ir greičiau. Tik klausimas, ar tai yra pigiausias variantas rinkoje? Tendencija tokia, kad mažesnės kreditavimo įstaigos dažnu atveju turi mažesnes galimybes, ypač jeigu norima skolintis didesnes sumas ir jeigu skola atrodo rizikingesnė, tada, tikėtina, palūkanos bus brangesnės“, – aiškino ūkininkų atstovas.

Kartu jis akcentavo, kad mažesni finansuotojai yra linkę labiau įsiklausyti į kiekvieno kliento asmeninį poreikį, o tai yra mažiau būdinga didiesiems bankams. „Dideli komerciniai bankai turi didesnes galimybes skolinti, bet pas juos produktas būna standartizuotas, o vadybininkas, su kuriuo derasi klientas, turi aiškiai apribotas galias kažką keisti pagal standartinę schemą. Tad dažnu atveju ūkininkai iš didžiųjų bankų išeina nuleidę nosis ir nesusikalbėję. Todėl populiarus būdas, kai žemdirbiai skolinasi iš įmonių tiekėjų, įsigyja sėklų, trąšų, o atsiskaito, kai nukulia. Tik šiuo atveju yra didelės palūkanos ir tai stabo ūkininkus, nes tenka prisiimti labai didelius įsipareigojimus. Tada galimai nėra prasmės dirbti, nes gali tekti atiduoti uždirbtą pelną“, – dėstė R. Juknevičius.

Jis pabrėžė, kad situacija dėl kreditavimo nėra labai jau paprasta, ir ragino ūkininkus neatidėlioti šių reikalų ir ieškoti geriausių bei priimtiniausių būdų pasiskolinti. Iki pavasario darbų pradžios liko nedaug laiko, o jo reikia ir tinkamam finansavimo sprendimui rasti.

Rizika dėl gamtos ir kainų

M. Stankūnas teigė jau pasinaudojęs įmonių, kurios parduoda sėklas ir kitus žemės ūkiui reikalingus produktus, teikiamu mokėjimų atidėjimu iki rudens. „Iš tikrųjų tai yra patogu, mažiau popierizmo. Kita vertus, ir suma nėra tokia, kad eitum skolintis į kredito įstaigą. O palūkanos dabar gal nelabai ir skiriasi nuo bankinių, jos skaičiuojamos iki rugsėjo ar spalio mėnesio, kai jau nukultos grūdinės kultūros ir galima atsiskaityti“, – aiškinio grūdininkas.

Panevėžietis minėjo, kad ūkininkai pirmiausia įvertina savo resursus bei galimybes ir nepasikliauja tik kreditavimu ar mokėjimų atidėjimu. „Kiek galime, iškart sumokame, o šiek tiek prašome atidėti iki naujojo derliaus“, – kalbėjo ŪP pašnekovas. Jis užsiminė, kad svarsto ir apie didesnės investicijas, tačiau tam norėtų gauti europinę paramą. Dabar dairosi, kada bus galima teikti paraiškas pagal jam tinkamas priemones.

R. Juknevičius atkreipė dėmesį, kad, prašant įmonių atidėti mokėjimus, grūdininkai visada galvoja apie būsimą derlių ir jo kainas, tačiau visada išlieka ir gamtos stichijų, kurios gali stipriai sujaukti planus, rizika. „Dabar nėra panašu, kad bus „stebuklingos“ grūdų kainos. Būtų gerai, jei derliaus sulauktume kaip pernai, tada gal ir subalansuotume srautus. Bet jeigu netyčia gamta pakoreguos planus ir bus mažesnis derlius, esant tokiam kainų lygiui, koks yra dabar, iš anksto pardavinėjant grūdus, bus liūdna. Tada ūkininkai bandys veržtis diržus, mažiau investuos augindami, o taupymas, kaip žinome, jau turėjo įtakos grūdų kokybei“, – apie rizikas žemės ūkyje svarstė LŪS pirmininkas.

Pavasarį ūkininkams labiausiai reikia apyvartinių lėšų, tačiau neretai išlenda ir didesnių investicijų poreikis. „Paskolos apyvartinėms lėšoms paprastai imamos degalams, trąšoms, sėkloms įsigyti, aišku, sumokėti atlyginimams už darbą bei mokesčiams, bet atsitinka ir bėdų, kurioms spręsti reikia rimtesnės finansinės pagalvės. Kaip sakoma, technika turi tokią savybę – kol stovi garaže, ji negenda, bet kai pradedi judėti, reikia detalių, kapitalinio remonto, o neretai paaiškėja, kad geriau pirkti naują ar naudotą žemės ūkio mašiną“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Brangios trąšos – galvos skausmas

Asociacijos „Lietuvos kredito unijos“ valdybos narys, Panevėžio kredito unijos valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Kazimieras Antanynas ŪP teigė nepastebintis didesnių pokyčių teikiant kreditus žemės ūkiui – vyksta normalus darbas. Anot jo, ūkininkai, kurie skaičiuoja ir atsakingai žiūri į savo verslą, ima paskolas ir jas grąžina. Jie perka žemę, atsinaujina techniką, skolinasi ir apyvartinėms lėšoms. „Nors praėjusieji metai buvo nevienareikšmiški – vieniems sekėsi geriau, kitiems – prasčiau, bet atvejų, kai prieinama iki varžytynių, nebuvo. Kai ką ištiko bėdos dėl gamtos reiškinių, kitiems sunkumų kėlė nepalanki kainų politika, kai kurie prisipirko brangių trąšų. Pasiskaičiavę padėjome žmonėms, nes sunkumai – laikini, sezoniniai, neįsisenėję, todėl tokie dalykai išsprendžiami“, – aiškino K. Antanynas.

Jis pripažino, kad jaučia ūkininkus kredituojančių įmonių konkurenciją. „Ypač lizingo srityje, kai technika įsigyjama tokiu būdu. Bet šiemet mes planuojame pradėti siūlyti lizingo paslaugas. Tada neprarasime savo klientų ūkininkų, kurie naudojasi tokiomis paslaugomis“, – teigė asociacijos „Lietuvos kredito unijos“ valdybos narys.

Panevėžio kredito unijos vadovas atkreipė dėmesį, kad žemdirbių bendruomenė dabar yra finansiškai išprususi, ūkininkai, kaip ir verslininkai, atsakingai vertina skolinimąsi ir ieško geresnių sąlygų.

Skolinimo apimtys auga

Lietuvos bankų asociacija (LBA) ŪP tvirtino, kad, nepaisant tam tikrų svyravimų cikliškame žemės ūkio sektoriuje, bankai ir kredito unijos aktyviai finansuoja šią investicijoms imlią verslo šaką, o skolinimo sektoriui apimtys nuosekliai auga.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos 2024 m. IV ketvirtį žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėms buvo suteikusios 402 mln. Eur paskolų. O tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu portfelis siekė 323 mln. Eur, 2022 m. – 304 mln. Eur. LB 2025 m. IV ketvirtį atliktos bankų apklausos duomenimis, finansų įstaigos palankiai vertino žemės ūkiu besiverčiančių įmonių finansinę būklę ir jos raidą.

„Žemės ūkio bendrovėms bei ūkininkams aktualios investicijos į nuosavų žemės sklypų įsigijimą, gamybinius pastatus ir įrangą, agrotechniką, taip pat reikalingas apyvartinių lėšų finansavimas, siekiant subalansuoti pinigų srautus. Galimybės pasiskolinti labiausiai priklauso nuo finansinės veiklos rezultatų, veiklos perspektyvų finansavimo laikotarpiu. Svarbiausi veiksniai, siekiant finansavimo, yra įmonės mokumas ir siekiamo finansavimo dydis bei santykis su nuosavu kapitalu“, – ŪP komentavo LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.

Ji atkreipė dėmesį, kad LB duomenų analizė yra atskleidusi paprastą dėsningumą – į kuo daugiau įstaigų kreipiamasi, tuo didesnė tikimybė, kad įmonė gaus paskolą. Tad ūkininkams siūloma konsultuotis su finansų įstaigų specialistais ir kreiptis į kelis galimus partnerius. LBA prezidentė pridūrė, kad rinkoje yra bendrovių, kurios specializuojasi dirbti ne tik su smulkiuoju ir vidutiniu verslu (SVV) apskritai, bet ir su žemės ūkiu sektoriumi bei gerai išmano šios veiklos specifiką ir poreikius.

„Mūsų šalies bankų sistema veikia stabiliai ir efektyviai, yra likvidi bei kapitalizuota ir tuo palankiai išsiskiria iš kitų Europos valstybių.

Kalbant apie bendras skolinimo verslui tendencijas, statistika rodo, kad skolinimas nuolat auga, o kai kuriais rodikliais palankiai išsiskiriame ir ES mastu. Kaip rodo LB duomenys, 2024 m. III ketvirčio pabaigoje Lietuvoje veikiančių bankų paskolų verslui portfelis sudarė 14,3 mlrd. Eur, o nuo 2021-ųjų kredito įmonių portfelis išaugo 63 proc.“, – dėstė E. Čipkutė.

Ji akcentavo, kad, vertinant verslo paskolų metinį augimo tempą, Lietuvoje jis praėjusį gruodį siekė 14 proc. – tai didžiausias rodiklis, palyginti su kitomis euro zonos valstybėmis, dešimt kartų viršijantis euro zonos vidurkį. Pateikiami palankūs LB duomenys ir apie neveiksnias skolos priemones, t. y. negrąžinamas paskolas, šis rodiklis pernai rugsėjį siekė vos 0,6 proc.

ŪP priminus priekaištus dėl didelių bankų paslaugų įkainių, LBA rėmėsi LB atliktos ir Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje pristatytos analizės duomenimis, kad Lietuvoje veikiančių bankų paslaugų verslui įkainiai, palyginti su Baltijos šalimis ir Lenkija, yra vidutiniai.

Gremėzdiška tvarka

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 7 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.