Diena be mėsos. Kieno ausys kyšo?

Kokybiška yra naudinga

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė teigė abejojanti, kad bandymas mažinti mėsos vartojimą yra teisingas, nes mėsa yra vertingas baltymų, nepakeičiamų aminorūgščių, geležies ir vitamino B12 šaltinis. „LMGAGA narių mėsiniai galvijai auginami ekstensyviai, natūraliomis sąlygomis – ganomi tik pievose, neduodant jiems kombinuotųjų pašarų ir antibiotikų. Neseniai šia tema išėjo mano mokslinis straipsnis, kuriame, pasinaudodama savo disertacijoje nagrinėjamais moksliniais tyrimais, patvirtinu, kad natūraliomis sąlygomis užauginta mėsa yra palanki žmogaus sveikatai ir net gali sumažinti širdies ligų riziką. Manau, kad tai yra sritis, kurioje reikėtų tęsti tyrimus“, – kalbėjo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovė.

Anot V. Živatkauskienės, politinė iniciatyva mažinti mėsos vartojimą kyla iš lobizmo. „Vyksta labai intensyvus daržininkystės propagavimas, nesigilinant, kokią naudą tos daržovės teikia. Tai, kad prekiaujama daržovėmis, kuriose cheminių medžiagų kiekis balansuoja ant leistinos ribos, nereiškia, kad jos yra naudingos sveikatai. Tiek dabar jas vartojančių žmonių, tiek būsimų palikuonių. Nesakau, kad apskritai daržovės yra nesaugios, bet labai svarbu atsižvelgti į tai, kur ir kaip jos auginamos, – pažymėjo LMGAGA direktorė. – Be to, didieji daržovių augintojų koncernai išstumia vietinius smulkiuosius ūkius. Karo ar kitų krizių atveju tai kelia grėsmę mūsų saugumui, gebėjimui apsirūpinti maistu. Manau, reikėtų daugiau orientuotis į trumpąsias maisto tiekimo grandines, vietinę produkciją ir palaikyti savo ūkininkus bei šviesti visuomenę apie kokybiškos mėsos naudą. Daugiau tyrimų, mažiau populistinių kalbų.“

Neturėtų būti ribojama

VšĮ „Laisvė rinktis“ pirmininkė Austė Korbutė taip pat tvirtino kategoriškai nesutinkanti, kad reikalingi politiniai sprendimai, kuriais būtų siekiama mažinti mėsos ir gyvūninės kilmės produktų vartojimą Lietuvoje. Visuomenininkė šioje iniciatyvoje įžvelgia politikų siekį pritraukti daugiau rinkėjų balsų. „Siūlymą pateikęs Seimo narys Simonas Gentvilas, manau, įgarsina veganišką mitybą propaguojančios organizacijos intencijas, o jos vadovę Medą Šermukšnę matėme greta S. Gentvilo šio Seimo posėdžio metu. Organizacija laikosi pozicijos, kaip galima spręsti iš jos tinklalapyje skelbiamos informacijos, kad Lietuvoje mėsa yra per pigi, todėl jos daug suvalgoma. Norima branginti gyvulinės kilmės produktus, kad jie taptų neįperkami arba mažiau įperkami ir smarkiai kristų jų vartojimas – daugiau žmonių pereitų prie augalinės mitybos. Ta pati organizacija jau yra siūliusi, kad gyvūninės kilmės produktai turi būti išmesti iš viešųjų pirkimų kategorijos „Žalieji pirkimai“, nes mėsa ir gyvūnines kilmės produktai negali būti laikomi tvariais, – pasakojo ŪP pašnekovė. – Čia mes turime tam tikro diktato apraiškas. Manau, mitybos apribojimai neturėtų būti daromi politiniu lygmeniu. Mūsų organizacija laikosi nuomonės, kad kiekvienas maisto produktas turėtų būti vartojamas išmintingai ir kuo geresnės kokybės.“

Mitybos reikalus palikime specialistams

A. Korbutė atkreipė dėmesį, kad ilgaamžiais žmonėmis garsėjančios mėlynosios zonos – Okinava, Graikijos salos ir kt. – rodo, jog geriausia mityba yra visadalė. Jos esmė – vartoti kuo mažiau perdirbtų produktų ir rinktis užaugintą, o ne pagamintą maistą.

„Galbūt reikėtų pagalvoti apie dieną be cukraus ir baltų miltų produktų? Ko gero, sveikatai būtų didesnis teigiamas poveikis, negu simbolinė diena be mėsos, – mintimis dalijosi VšĮ „Laisvė rinktis“ pirmininkė. – Dar pridursiu, kad siūlymas mažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą neturi mokslinio pagrindo. Apskritai užsiimti mitybos reguliavimu per teisės aktus, esant tokiai geopolitinei situacijai, yra laiko švaistymas ir galbūt veganų bendruomenės balsų pritraukimas rinkimuose, o ne realus teigiamo poveikio siekimas. Ilgaamžiškumo ekspertas dr. Peteris Attia knygoje „Pergyventi save“ rašė, kad iki šiol mityba yra dar labai mažai ištirta, kaip ir jos poveikis sveikatai. Kol kas realių įrodymų, kad mėsa sukeltų kažkokias konkrečias ligas, nėra. Todėl manau, kad turėtume palikti mitybos reikalus sveikatos specialistams, gydytojams dietologams. Jų balsas šioje temoje turėtų būti girdimas garsiau negu politikų.“

A. Korbutei pritarė ir UAB „Rokiškio mėsinė“ savininkas Vidmantas Kanopa. Verslininkas teigė manąs, kad mityba yra individualus kiekvieno žmogaus pasirinkimas, todėl politinės iniciatyvos dėl to nereikalingos. „Juolab kad mėsą ir jos produktus žmonės valgo nuo seno, juk iš prigimties esame mėsavalgiai. Jei kažkas nori maitintis žaliavalgiškai, tai taip pat yra jo asmeninis pasirinkimas, bet iš principo riboti, ko ir kiek valgyti, nereikėtų, – nuomone dalijosi ŪP pašnekovas. – Rūpinantis visuomenės sveikata, daugiau dėmesio reikėtų skirti informavimui, kad svarbu rinktis kokybiškus mėsos produktus, kalbėti apie sveikatai palankesnę produktų sudėtį ir pan.“

Taikomas visavertis maitinimas

Už vaikų maitinimą atsakinga Kauno r. savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydra Narbutienė ŪP pabrėžė, kad rajono ugdymo įstaigose vaikų valgiaraščiai sudaromi pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad vaikų mityba būtų visavertė, įvairi ir atitiktų augančio organizmo poreikius.

„Augalinės kilmės produktų vartojimo skatinimas yra svarbi sveikatai palankios mitybos dalis. Daržovės, vaisiai, ankštiniai ir viso grūdo produktai padeda užtikrinti pakankamą skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų kiekį ir formuoti sveikos mitybos įpročius. Kartu svarbu, kad vaikų mityboje netrūktų būtinųjų maisto medžiagų – baltymų, geležies, vitamino B12, vitamino D ir kitų.

Šių medžiagų galima gauti iš įvairių maisto šaltinių, tačiau ribojant ar visiškai atsisakant gyvūninės kilmės produktų būtina itin atidžiai planuoti mitybą, kad būtų patenkinti visi augančio organizmo poreikiai, – pastebėjo specialistė. – Todėl vaikų maitinimo organizavimas pirmiausia grindžiamas galiojančiais teisės aktais, sveikatos specialistų rekomendacijomis ir subalansuotos mitybos principais. Jeigu reikalavimai būtų keičiami, vaikų maitinimas būtų organizuojamas atsižvelgiant į naujai patvirtintas nuostatas.“

Valgiaraštyje – ir mėsa, ir daržovės

„Įstaigose, kuriose maitinimas organizuojamas tris kartus per dieną, raudonos mėsos patiekalai gali būti tiekiami ne dažniau kaip du kartus per savaitę, baltos mėsos – ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. Termiškai apdoroti mėsos gaminiai, taip pat subproduktai ir jų patiekalai – ne dažniau kaip kartą per dvi savaites. Augalinės kilmės produktai yra neatsiejama kasdienės vaikų mitybos dalis. Ankštiniai produktai ir jų patiekalai turi būti tiekiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, kruopos ir javų dribsniai (išskyrus šlifuotus ryžius) – ne rečiau kaip penkis kartus per savaitę. Kasdien vaikams turi būti pasiūloma ne mažiau kaip trijų rūšių daržovių ir bent vienos rūšies vaisių. Tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės produktai yra svarbūs visavertei vaikų mitybai, nes aprūpina organizmą skirtingomis maistinėmis medžiagomis, – pažymėjo ŪP pašnekovė. – Mėsa yra vertingas maisto produktas augančiam vaiko ar paauglio organizmui, nes joje gausu medžiagų, būtinų fiziniam vystymuisi, smegenų veiklai ir imuninei sistemai. Aukštos kokybės mėsos baltymai yra statybinė medžiaga. Mėsos baltymai yra visaverčiai – juose yra visos nepakeičiamosios aminorūgštys, kurių organizmas pats negali pasigaminti, jos būtinos raumenų, kaulų, odos ir organų augimui. Be to, mėsoje yra lengvai pasisavinamos vaikų mažakraujystės prevenciją užtikrinančios geležies, ypač raudonoje, pavyzdžiui, jautienoje ar veršienoje. Vitaminas B12 natūraliai randamas tik gyvūninės kilmės produktuose – jis svarbus vaikų nervų sistemos vystymuisi, atminties formavimuisi ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.“

Ž. Narbutienė pridūrė, kad bendrojo ugdymo mokyklose pietų metu privaloma sudaryti galimybę pasirinkti karštus patiekalus, pagamintus tik iš augalinės kilmės produktų. Valgiaraščiuose tokie patiekalai žymimi žodžiu „Augalinis“. Juos gali rinktis visi mokiniai, nepriklausomai nuo įprastų mitybos pasirinkimų.

Vartoja jau gausiai 

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. spalio 20 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.