Diskutavo apie kelius ir melioracijos sistemas

LŪS Mažeikių skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius, komentuodamas susitikimą, teigė, kad svarbiausias diskusijos tikslas – rasti būdų, kaip pagerinti žvyrkelių būklę, iš kur tam gauti papildomo finansavimo. „Apie tai jau anksčiau buvo diskutuota savivaldybės darbo grupėje. Mes, kaip ūkininkų atstovai, irgi dalyvaujame šios grupės veikloje. Kai iškyla klausimas apie didesnių lėšų skyrimą žvyrkeliams, atsakymas būna vienas – nėra pinigų. Svarstoma galimybė problemoms bent iš dalies išspręsti padidinti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą. Priklausomai nuo seniūnijos, už 1 ha nuomos dabar mokama nuo 8 iki 15 Eur. Kai kuriose kaimyninėse savivaldybėse nuoma skaičiuojama pagal žemės rinkos vertę, o koeficientas – kur kas didesnis. Pas mus koeficientas – 0,25 proc.“, – pastebėjo E. Pocevičius.

Jei siūlymui didinti valstybinės žemės nuomos kainą pritartų rajono taryba, pasak LŪS Mažeikių skyriaus pirmininko, jau yra pažadėta savivaldybės biudžete atskira eilute surinktas lėšas skirti žvyrkelių, melioracijos sistemų priežiūrai. Koeficientą padidinus, susidarytų dar apie 100 tūkst. Eur. Taryboje klausimą svarstyti numatyta vasarą, birželio mėnesį. Į susitikimą mažeikiškiai pasikvietė Pakruojo r. ūkininką, LŪS vicepirmininką Gedą Špakauską, kuris pasidalijo Pakruojo r. gerąja, veikiančia patirtimi, supažindino su Pakruojo r. savivaldybės ir ūkininkų žvyrkelių remonto programa.

„Žvyrkelių ir melioracijos sistemų reikalus būtina spręsti kuo greičiau. Kai kurių kelių būklė yra tiesiog tragiška. Man pačiam tenka važinėti seniūnijai priklausančiu keliu. Sausio mėnesį buvau priverstas nuo kelio balas nuleisti, kai kuriose vietose teko giliau negu 0,5 m prakasti, kad pasiekčiau balos dugną ir vanduo galėtų išbėgti. Tokia labai bloga situacija susidarė dėl per menko kelių finansavimo. Žvyrkeliai neatnaujinami, jau trys dešimtmečiai retsykiais tik palyginami greideriu. Iš to lyginimo naudos maža, nes kraštuose susidaro apie 30 cm užpjovos, o palijus susiformuoja savotiškas dubuo, nes vanduo neturi kur nutekėti. Bet kokia – tiek didelė, tiek ir maža – mašina važiuodama vandenį ištaško, o duobės tik gilėja“, – vardijo E. Pocevičius.

Melioracijos problemos, pasak LŪS Mažeikių skyriaus pirmininko, glaudžiai susijusios su žvyrkelių problemomis. Paviršinis vanduo grioviais ir grioveliais subėga į upes. Surinkimo šuliniai perduoda pakelių vandenį į centrinius drenažus-surinktuvus. „Abi – tiek kelių, tiek melioracijos – sistemos tarsi sujungtos. Jei viena neveikia, tai jaučia ir kita. O šios problemos aktualios ne vien ūkininkams, bet ir visiems rajono gyventojams, kuriems tenka važinėti žvyrkeliais. Labai gerai, kad šiemet savivaldybė iš biudžeto rajoniniams keliams papildomai numatė skirti 100 tūkst. Eur“, – apibendrino pašnekovas.

ŪP fotoinformacija