„Duokite už pieną normalią kainą!“

Vertino ir ginčijosi

Pasak LPGA prezidento Jono Vilionio, susiėjime norėta spręsti pieno sektoriui svarbius probleminius klausimus, sutarti dėl prioritetų pienininkystei atsidūrus ties išnykimo riba. Nuspręsti visada lengviau, kai yra gyvas kontaktas. Akivaizdžiausias jis buvo Duorpių kaime, netoli Antašavos miestelio.

Pamačiusios prie fermos artėjant dešimtį automobilių, ganykloje pakilo gulėjusios karvės, garduose į atvykėlius sužiuro veršeliai. Nepaisant dešimtmečiais besitęsiančių pienininkystės problemų, mažų pieno supirkimo kainų, vargų ir protestų, pasirodo, gyvų karvių laukuose pamatyti dar galima. Šis faktas labiausiai visus ir stebino.

Diskusijų salėje gyvo kontakto ir supratimo buvo mažiau. Gamintojai, ūkininkai ir kooperatyvų, asociacijų atstovai vertino statistikos duomenis, ginčijosi tarpusavyje, jų atidžiai klausėsi žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas. Geras tris valandas pasiklausęs, išsakė išvadą – vyksta konstruktyvi diskusija.

EK pirmininkas K. Starkevičius diskusijoje dalyvavo aktyviau ir į pabaigą ištarė talpią frazę: „Visur reikalinga politinė valia. Nieko nepažadu.“ Žemdirbių bendruomenė jį prisimena kaip veiklų, priėmusį racionalių sprendimų ir buvusį tikrai žemės ūkio (o ne apsaugantį nuo žemės ūkio) ministrą.

Išvaryti ir vis dar išvaromi

„Esame fanatikai, tik todėl iki šiol laikome pieno ūkį, nes mylime gyvulius“, – taip kalbėjo svečius priėmusi šeimos ūkio šeimininkė Jūratė Anikevičė susiėjimo dalyviams. Pradėję nuo mamos laikytų kelių karvių, 3 ha žemės, per du dešimtmečius jie ūkį išplėtė. Dabar turi 66 melžiamas karves, su prieaugliu laiko iš viso 99 galvijus. Deklaruoja 102 ha žemės, pusė ploto nuosavo, likusi žemė nuomojama. Dirbamos žemės yra apie 50 ha, augina grūdų pašarams, parduoti derliaus nelieka. Vidutiniai primilžiai siekia 8 t iš karvės, per dieną primelžiama 1,3 t. Samdo dvi melžėjas, per jų išeigines darbuojasi pati kartu su vyru. Pieną parduoda „Pieno putos“ žemės ūkio kooperatyvui. Fermą nuomojasi, savos neturi, tai – dar vienas rūpestis.

Ūkininkė pasakojo, kad karvių gerovė visada buvo ir yra svarbiausia. Iš senelių paveldėtą gyvenamąjį namą šeima remontavo dešimtį metų, nes nebuvo laisvų pinigų – reikėjo technikos, padargų nusipirkti. Du kartus pavyko gauti europinę paramą – tada, kai buvo supaprastintos taisyklės.

„Ar neturite planų plėstis, gal racionalu būtų imtis perdirbimo?“ – klausinėjo atvykusieji pas ūkininkę. Atsakymas vienas ir paprastas – nėra lėšų, nėra perspektyvos, valstybės požiūryje į šeimos pieno ūkius nėra stabilumo. „Kaime nebėra ne tik kiaulių, vištų, bet ir žmonių darbui pasisamdyti. Mes patys čia pririšti, nėra laiko niekam kitam. Ir kur parduoti? Juk čia ne Vilniaus ar Kauno priemiestis, kas pirks? Nėra ūkio perėmėjų, dukra su žentu Kaune gyvena ir dirba, anūkai atvažiuoja tik veršeliais pasidžiaugti“, – pripažino ūkininkė. Pasak jos, valstybės politika, abejingumas jau išvarė žmones iš kaimo ir dar tebevaro, vieša nuomonė yra formuojama tokia, kad vis kaimiečiams negana paramos, vis verkia, prašo lengvatų, išmokų. Tik dabar jau pradedamas keisti tonas, užsimenama, kad galėtų jauni žmonės eiti į kaimą. Pirma išvaro, o paskui – kviečia. „Duokite normalią kainą už pieną, kad tikrai padengtų savikainą, kad ne tik išgyventume, bet galėtume gyventi, nors penkmečiui ar metams galėtume planuoti, skaičiuoti, būtume tikri dėl savo ūkio“, – kalbėjo J. Anikevičė.

Į tokias ūkininkės kalbas atvykėliai, pavaišinti rūkyta jautuko dešra ir duona, atsakė mintijimais, kad laisvojoje rinkoje niekas nėra tikras dėl ateities, jokių kainos garantijų nėra ir būti negali. Pasiklausius vėlesnių diskusijų salėje, sukirbėjo mintis, kad ūkininkas, pieno gamintojas su savo vargais visoje pieno produktų kainų grandinėje yra vienišas neatsitiktinai – kol jis stengiasi išgyventi, kiti turi progą prasigyventi.

O kaip bus su ūkiu Duorpių kaime? J. Anikevičė sakė turinti svajonę – kai visiškai neteks vilčių dėl pieno ūkio perspektyvų, tada įsigis kokią ožkelę, gal dar avių, kad būtų įvairovės. Turi 3 žirgus, labai juos myli, tada bus malonumas rengti edukacijas miestiečių vaikams. Jau dabar atvažiuoja darželinukai pažiūrėti karvių ir veršiukų, juos paglostyti.

Dar ne visi surūšiuoti?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje: svečiai atvyko į Duorpių kaimą pas ūkininkę Jūratę Anikevičę (kairėje).

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.