Dvejopa firminių produktų kokybė: ta pati pakuotė, skirtingi ingredientai?

Komisija ėmėsi dvejopos kokybės klausimo, kai buvo pranešta apie rinkoje esančius skirtingos sudėties produktus, tokius kaip nealkoholiniai gėrimai, kava ar žuvies piršteliai, nors produktai yra to paties prekės ženklo ar labai panašia pakuote.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl jūsų mėgstamo šokolado prekės ženkle yra kitoks riešutų kiekis nei tame, kurį jūsų draugas nusipirko kaimyninėje šalyje? Ar žinote, jog jūsų mėgstamo ploviklio sudėtis išties visoje ES vienoda?

JTC šią vasarą paskelbė trijų maisto produktų ir namų ūkio bei priežiūros produktų, kurie ES šalių narių rinkose pateikiami kaip identiški, tačiau pasižymi skirtingomis savybėmis ar sudedamosiomis dalimis, tyrimų rezultatus, taip pat papildomus tyrimus.

Tokia rinkodaros praktika yra nesąžininga pagal ES teisę, nebent produktų skirtumai yra pateisinami teisėtais ir objektyviais veiksniais, pavyzdžiui, nacionaline teise, žaliavų prieinamumu ar sezoniškumu arba savanoriškomis strategijomis, kuriomis siekiama pagerinti galimybes gauti sveiko ir maistingo maisto.

Pirmajame tyrime – ES platinamų firminių maisto produktų savybių ir pateikimo rinkai palyginime (2021 m.) – pakartota 2018–2019 m. JTC vykdyta kampanija, kuria siekta gauti įžvalgų apie galimas tendencijas dėl prekių ženklais pažymėtų maisto produktų „dvejopos kokybės“ ES.

2018–2019 m. tyrimai buvo atlikti 19 valstybių narių (tarp jų ir Lietuvoje). Rezultatai parodė, kad 9 proc. lyginamų produktų sudėtis skyrėsi, nors pakuotė buvo identiška. Dar 22 proc. skirtingos sudėties produktų pakuotė buvo panaši. Taigi iš viso 31 proc. patikrintų produktų pakuotė buvo tokia pati arba panaši, tačiau sudėtis – kitokia. Tyrimas neparodė jokio nuoseklaus geografinio modelio.

2021 m. testavimo kampanija apėmė 26 valstybes nares. Tose pačiose 19 šalių, kurios dalyvavo pirmojoje palyginamųjų tyrimų kampanijoje, skirtingos sudėties buvo iš viso 24 proc. tirtų produktų, turėjusių identiškas arba panašias pakuotes. Tai yra 7 procentiniais punktais mažiau:

• 5,6 proc. vertintų maisto produktų sudėtis skyrėsi, tačiau pakuotės išvaizda buvo identiška;
• 18,5 proc. gaminių sudėtis skyrėsi ir tie skirtumai tam tikru mastu buvo nurodyti ant pakuotės.

Kaip ir 2018–2019 m., 2021 m. nebuvo nustatyta jokios geografinės tokių atvejų sąsajos.

Kartu atlikta įmonių apklausa. Dauguma jų teigė, kad ėmėsi arba planuoja imtis veiksmų, be kita ko, keisdamos produktų pateikimą, derindamos receptus, įgyvendindamos kitas priemones arba derindamos šiuos veiksmus.

Dvejopa namų ūkio ir asmens priežiūros priemonių kokybė

Siekiant įvertinti bendrojoje rinkoje parduodamus 58 prekės ženklais pažymėtus namų ūkio ir 79 asmens priežiūros produktus, ar yra kokybės skirtumai 20 ES šalių, JTC bendradarbiavo su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis.

Tai pirmasis toks tyrimas. Jis parodė, kad:

• 8 proc. produktų pakuotė buvo identiška, tačiau deklaruotos sudedamosios dalys skyrėsi;
• 25 proc. produktų, kurių ingredientai skyrėsi, taip pat turėjo tam tikrų pakuotės dizaino skirtumų;
• aiškios tendencijos, kad skirtumai būtų susiję su geografiniais regionais, nepastebėta.

Trečiuoju tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip vartotojai suvokia iš pažiūros identiško dizaino produktų pakuotes ir produktų versijas. Apklausa internetu 10 ES šalių parodė, kad:

• kuo labiau skiriasi pakuotės dizainas, tuo didesnė tikimybė, kad vartotojai pastebės, jog pakuotės skirtingos;
• tačiau tam, kad vartotojai suvoktų, jog skiriasi ir produktai, reikėjo daugiau pakuotės skirtingų elementų;
• be to, pakuotės elementai turėjo įtakos pirkimo sprendimams, nes vartotojai buvo pasirengę mokėti brangiau už produktus, kurių pakuotės signalizavo apie pirkimo lūkesčius atitinkančias savybes.

Politikos kontekstas

Komisija dvejopos kokybės klausimą sprendė atsižvelgdama į kelių valstybių narių ataskaitas. Iš jų matyti, kad tam tikrų produktų, pavyzdžiui, nealkoholinių gėrimų, kavos ar žuvies pirštelių, sudėtis jų rinkose skyrėsi, palyginti su kitose ES šalyse to paties prekės ženklo ir panašia pakuote parduodamais produktais.

Komisija pasiūlė sugriežtinti ES vartotojų apsaugos taisykles. Komisijos siūlymu 2019 m. buvo priimti konkretūs Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos pakeitimai. 2022 m. įsigalioję pakeitimai skelbia, kad prekiauti preke vienoje valstybėje narėje kaip tapačia tai pačiai prekei kitose valstybėse narėse, nors jos sudėtis ir savybės labai skiriasi, draudžiama.

2021 m. gruodį Komisija atnaujino iš dalies pakeistos Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos taikymo gaires, į kurias įtrauktas dvejopai kokybei skirtas skyrius. 2024 m. Komisija pateiks Modernizavimo ir geresnio vykdymo užtikrinimo direktyvos, įskaitant dvejopos kokybės taisykles, taikymo ataskaitą.

EK JTC informacija

Iliustracija © ES, 2023 m.