E. Leontjeva: politikai nemato dramblio kambaryje – kliūtys investicijoms turi būti pašalintos

„Ribinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje pasieks beveik 30 proc. ir bus aukščiausias Baltijos šalyse. Kol kaimyninės šalys apmokestina tik dividendais paskirstytą pelną, neapkraudamos įmonių investicijų bei rezervų mokesčiais, Lietuva renkasi dar labiau apmokestinti investicijas. Įmonėms Lietuvoje bei investuotojams užsienyje tai siunčia prastą signalą – jūs čia esate nereikalingi. Nors tikrovė priešinga: investuotojai Lietuvai šiandien labiau reikalingi negu senais ramiais laikais“, – kalbėjo LLRI prezidentė. 

Šiuo metu Lietuvoje galiojanti pelno mokesčio sistema, jos teigimu, yra nepalanki šalies investicinei aplinkai. 

„Visų pirma dėl to, kad pelną apmokestiname du kartus – avansu mokamu pelno mokesčiu  ir paskirstant jį dividendais. Taip bendra mokesčių našta siekia net 28,6 proc., nes tos pačios pajamos apmokestinamos 16 proc. pelno mokesčiu, o vėliau 15 proc. siekiančiu gyventojų pajamų mokesčiu“, – sakė E. Leontjeva. 

Padidinus pelno mokestį dar kartą, galutinis pelno mokesčio tarifas pasiektų 29,44 proc. ir būtų gerokai didesnis nei kitose regiono šalyse. Estijoje ir Latvijoje pelnas apmokestinamas tik vieną karto jo paskirstymo metu ir siekia atitinkamai 22 proc. ir 20 proc. 

„Tą patį siūlėme padaryti ir Lietuvoje – įvesti kitose Baltijos šalyse jau galiojantį paskirstyto pelno mokesčio modelį, kuris leistų išlaisvinti investicijas iš mokestinės naštos ir leisti įmonėms plėsti veiklą, statyti gamyklas ir kurti darbo vietas čia, Lietuvoje, o ne užsienyje, arba pasirinkti kompromisinį kelią ir taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui“, – kalbėjo ekonomistė. 

Negana to, pelno mokestį įmonės turi mokėti avansu, lėšų tam neretai turėdamos pasiskolinti. „Lietuvoje galioja avansinė pelno mokesčio sistema, kuri reiškia, kad įmonė kas ketvirtį privalo sumokėti mokestį nuo pelno, kuris dar nėra uždirbtas, iš pajamų, kurios dar nėra gautos“, – aiškino E. Leontjeva. 

Neigiamą pelno mokesčio poveikį investicijoms politikai iš dalies pripažino – pasiūlymuose numatyta įteisinti momentinį nusidėvėjimą, kuris leidžia iš karto atskaityti visą įsigyto ilgalaikio turto vertę iš apmokestinamojo pelno, netaikant nusidėvėjimo normatyvų. 

Visgi, E. Leontjevos teigimu, ši priemonė tik leis investuojančioms įmonėms perkelti mokestinę naštą laike, perstumti ją į ateinančius metus – todėl investavimo reikšmingai nepaskatins. „Šią klaidą ištaisyti būtų nesunku – atsižvelgiant į Didžiosios Britanijos patirtį, būtų galima leisti įmonėms atskaityti ne 100 proc., bet 130 proc. turto vertės – tada investicijos virstų realia mokestine nauda“, – komentavo ekonomistė. 

Dramblys kambaryje, kurio Vyriausybė nusprendė nematyti, jos teigimu, yra pelno mokesčio įstatyme įtvirtintos investicinio projekto nuostatos, skirtos paskatinti investicijas. Norint jomis pasinaudoti, tenka įrodinėti, kad projektas skirtas išskirtinai naujų, papildomų produktų gamybai arba esamiems procesams esmingai pakeisti, taip pat leidžiama įsigyti vien tik naują turtą. 

„Visi šie kriterijai atitinka įmonių interesus, bet neturėtų būti miglotų biurokratinių derinimų objektu. Juos panaikinus, visos įmonės būtų suinteresuotos siekti technologinio atsinaujinimo ir pažangos, didėtų produktyvumas“, – kalbėjo E. Leontjeva. 

Minėti sprendimai, jos teigimu, užkirstų kelią ekonomikos stagnacijai. „Turime iš esmės apsvarstyti įmonių reinvesticijų iš pelno galimybes, išvalyti įstatymą nuo perteklinių reguliavimų ir taip siųsti įmonėms signalą, kad jos reikalingos, jų investicijos reikalingos, darbo vietų kūrimas yra skatinamas. Šiandien padarytas klaidas ateityje ištaisyti bus be galo sunku“, – kalbėjo LLRI prezidentė. 

LLRI informacija