Ekonomistai: dėl JAV muitų poveikio Lietuvai – per daug nežinomųjų

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad yra labai daug niuansų, nes neaišku, kiek ilgai galios šie muitai, ar derybų metu jie bus sumažinti arba išvis atšaukti, taip pat neaišku, kokių atsakomųjų priemonių imsis apmokestintos šalys.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvai dabar reikėtų žiūrėti, kokios ir kokiuose sektoriuose kils didžiausios problemos dėl didesnių JAV muitų, todėl siūlo valdžiai glaudžiau bendradarbiauti su įmonėmis, kurios eksportuoja už Atlanto.

„Žiūrėti, ką įmonės daro, kaip keičiasi jų pardavimai“, – BNS teigė T. Povilauskas.

Tuo metu ekonomistas Algirdas Bartkus siūlo verslui, savo prekes gabenusiam į JAV, atsigręžti į Pietų Amerikos ekonominį aljansą „Mercosur“, su kuriuo ES planuoja pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą.

A. Bartkus: alternatyva – Pietų Amerika

A. Bartkaus teigimu, Lietuvos eksportas į JAV siekia 7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto, o dėl to, kad JAV didina muitus, jis gali smukti 2–3 proc.

„Išlaikysime kažkokią dalį to eksporto, nebus taip, kad jo neliks, bet apimtys sumažės. Ir klausimas, kur reikės dėti 2–3 proc. lietuviškos kilmės prekių eksportą?“ – kalbėjo ekonomistas.

A. Bartkus mano, kad užsidarius eksporto durims į JAV, Lietuvai jos galėtų atsiverti į Pietų Ameriką: Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų – valstybes, kurios sudaro aljansą „Mercosur“.

„Rusija gali būti rinka? Ne. Kinija? Ne. Afrika? Taip, ji svarbi. Lotynų Amerika – geriausias valstybių rinkinys“, – svarstė A. Bartkus.

Be kita ko, jis įspėja, kad išaugus muitams, Lietuvos gamintojai, kurie nebetieks produkcijos į JAV, nes ji bus nebekonkurencinga, kol susiras naujas rinkas gali pristabdyti gamybą, atleisti žmonių arba perkelti veiklą į JAV.

Ekonomistas be kita ko priminė, apie aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ plėtros planus JAV.

A. Bartkus prognozuoja, kad įmonėms, kurios gamina tik eksportui į JAV, padidinti muitai bus paskata kraustytis už Atlanto. Juolab, kad JAV kalbama apie pelno mokesčio sumažinimą. Jis siūlo ir Lietuvoje nebedidinti pelno mokesčio, ką numato valdančioji koalicija

A. Bartkus taip pat pabrėžė, kad lietuviai gali patirti praradimų, susijusių su automobiliais, JAV rinkai surienkamais Kanadoje ir Meksikoje, kurioms JAV irgi padidino muitus.

„Amerikiečiai lėčiau keis automobilius, mažiau pirks naujų, mažiau parduos senų, ir atitinkamai antrinėje rinkoje, kuri svarbi lietuviams perpardavinėtojams, bus jų mažiau, o kai bus pasiūla bus mažesnė ir kaina bus ne tokia paranki, o aukštesnė“, – kalbėjo A. Bartkus.

T. Povilauskas: bus spaudimo mažėti kainoms

T. Povilauskas prognozuoja, kad didesnių tarifų pavyks išvengti nedaugeliui iš Lietuvos į anapus Atlanto eksportuojamų prekių.

„Greitas duomenų peržiūrėjimas rodo, kad nedaug – apie 100 mln. eurų (eksporto vertės prekėms, kurioms nebūtų taikomi nauji tarifai – BNS) iš 1,7 mlrd. eurų“, – rašo jis savo „Facebook“ paskyroje.

„Gaila, kad mūsų eksportuotų benzino, reagentų, fermentų, trąšų (kas yra didžioji eksporto į JAV dalis) kodų nėra tam išlygų sąraše. Todėl išimtys labai nesušvelnins įtakos Lietuvos ekonomikai“, – tvirtina ekonomistas.

Kaip jis sakė BNS, trumpuoju laikotarpiu JAV naujų muitų tiesioginė įtaka Lietuvos ekonomikai gali siekti nedaug – 0,2–0,3 proc. BVP, o ilgesniu ir įtraukiančiu netiesioginius veiksnius – bent 0,6 proc. BVP arba gerokai daugiau.

„Poveikis (Lietuvai – BNS) nėra toks, kad lemtų, kad reikėtų prognozuoti ekonomikos nuosmukį. Tačiau yra grėsmė, kad muitai padarys didelę įtaką ES ir JAV ekonomikai. Faktas, kad bus ir yra tikimybė, kad bus didesnė (įtaka – BNS) nei galvojame“, – BNS kalbėjo T. Povilauskas.

T. Povilauskas, be kita ko, prognozuoja, kad dėl naujų muitų, Lietuvos eksportas į JAV „stipriai nekris“. Didžiausią žalą gali patirti didžiosios įmonės – „Orlen“, „Thermo Fisher“, baldininkai, lazerių gamintojai.

Pasak jo, JAV padidintų muitų įtaka paprastam žmogui gali pasijusti tada, kai ES nuspręs, kaip ji atsakys į šį JAV žingsnį.

„Ar ES atsakys atsakomaisiais importo muito tarifais, lems, ar pabrangs iš JAV atvežamos prekės, ar ne“, – teigė T. Povilauskas.

Jis mano, kad padidinti muitai kaip tik sukels kainas mažinantį efektą: „Ko likęs pasaulis neišveš į JAV, bandys įvežti į ES. Ir bus kainų mažinimui spaudimas“.

N. Mačiulis: palankumų Lietuvai irgi yra

N. Mačiulis skaičiuoja, kad Lietuvos eksporto į JAV vertė siekia beveik 2 mlrd. eurų, arba apie 2,5 proc. šalies BVP, o ES – mažiau nei 3 proc. bendrijos ekonomikos.

„Daugiausiai eksportuojame naftos produktų ir įvairių chemijos prekių, pavyzdžiui, vaistams ir skiepams naudojamų reagentų“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė N. Mačiulis.

Kol kas JAV padarė išimtį – neapmokestino vaistų, energijos, medienos, puslaidininkių ir kai kurių kitų jiems svarbių prekių importo. Todėl, pasak N. Mačiulio, didžioji dalis Lietuvos eksporto gali patekti į išimčių sąrašą.

„Vis tik per kitas tiekimo grandines (automobilių detalių gamyba ir kita), neigiamas poveikis gali siekti iki 0,5 proc. BVP“, – sako N. Mačiulis.

Tačiau jis taip pat pabrėžia, kad greta besikeičiančio globalaus JAV vaidmens vyksta struktūriniai pokyčiai: „Jie yra mums labiau palankūs“.

N. Mačiulio tvirtinimu, numatytos Vokietijos ir visos ES fiskalinio skatinimo priemonės (didesnės investicijos į gynybą ir infrastruktūrą) turės teigiamos įtakos ES ir Lietuvos ekonomikos augimui, Pasak jo, poveikis Lietuvai gali siekti iki 0,5 proc. BVP.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.