Energetikos rinkoje įjungtas taupymo režimas

Prasidės naftos deficitas

Naftos kainos šios savaitės pradžioje pašoko iki 110 JAV dolerių už barelį, o benzino kainos visoje ES padidėjo apie 70 procentų, lyginant su prieškario lygiu. „Shell“ generalinis direktorius Waelis Sawanas perspėjo, kad fizinis naftos trūkumas Europoje gali atsirasti jau šį mėnesį, kadangi Europa yra struktūriškai priklausoma nuo importuojamo iškastinio kuro, rašo „The Guardian“.

Vien tik pernai ES išleido 396 mlrd. eurų iškastinio kuro importui, o tai atitinka maždaug 1 100 eurų vienam ES piliečiui. Prieš karą Hormūzo sąsiaurį kasdien kirsdavo 40 tanklaivių, gabenančių 20 mln. barelių žalios naftos ir rafinuotų naftos produktų. Pastaruoju metu Iranas praleido tik kelis tanklaivius, įskaitant laivus, plaukiojančius su Indijos ir Kinijos vėliavomis.

„Karas Artimuosiuose Rytuose sukelia didelę energetikos krizę, dėl kurios susidarė didžiausias tiekimo sutrikimas pasaulinės naftos rinkos istorijoje“, - sako W. Swanas.

O Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche pareiškė, kad energijos šaltinių tiekimo deficitas Europoje jau gali atsirasti balandžio pabaigoje arba gegužę, jei konfliktas tęsis.

Paleido atsargas

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vykdomasis direktorius Fatihas Birolis sako, jog jeigu nebus greito sprendimo, tuomet karo poveikis energijos rinkoms bei ekonomikai tik didės: „TEA deda visas pastangas, kad užtikrintų energijos rinkų stabilumą. Neseniai pradėjome didžiausią kada nors TEA istorijoje naftos atsargų paleidimą į rinkas – ir aš palaikau glaudžius ryšius su pagrindinėmis vyriausybėmis visame pasaulyje, įskaitant pagrindinius energijos gamintojus ir vartotojus...“

„Mes vertiname rinką kasdien, o gal net kas valandą, visą parą. Jei manysime, kad yra poreikis, galime pasiūlyti išlaisvinti daugiau atsargų“, – sakė F. Birolis kanalui CNBC. – „Didžiausia problema šiandien yra reaktyvinio kuro ir dyzelino trūkumas; tai yra pagrindiniai iššūkiai, ir mes tai jau matome Azijoje, bet netrukus, balandžio mėnesį arba galbūt gegužės pradžioje, tai atkeliaus į Europą.“

Kiek anksčiau 32 TEA valstybės narės susitarė išleisti rekordinį 400 milijonų barelių naftos kiekį iš avarinių atsargų, kad kompensuotų dalį tiekimo sutrikimų, atsiradusių dėl karo su Iranu.

Planas

TEA naujausioje ataskaitoje pristatė dešimties punktų planą. Jame numatytos tokios priemonės kaip darbas iš namų, greičio ribojimas greitkeliuose, viešojo transporto skatinimas ir dalijimosi automobiliu didinimas:

• Dirbkite iš namų, kur įmanoma: darbas iš namų gali gerokai sumažinti degalų sąnaudas važinėjant į darbą ir atgal. Nacionaliniu lygmeniu trys papildomos nuotolinio darbo dienos tiems, kurių darbas tai leidžia, galėtų sumažinti automobilių degalų sąnaudas 2–6 proc., o vidutinis potencialus sumažėjimas vienam vairuotojui būtų apie 20 proc.
• Sumažinkite greitį greitkeliuose bent 10 km/h: Sumažinus greičio apribojimą greitkeliuose 10 km/h, vairuotojo kuro sąnaudos gali sumažėti 5–10 proc. Sunkvežimiai gali sutaupyti apie 5 proc.
• Skatinti viešąjį transportą: perėjimas nuo privačių automobilių prie viešojo transporto, pavyzdžiui, autobusų ir traukinių, nacionaliniu mastu gali sumažinti kuro sąnaudas 1–3 proc., o važiavimas dviračiu ir ėjimas pėsčiomis trumpesnėms kelionėms gali dar labiau sumažinti šias sąnaudas.
• Automobilių transporto ribojimas dideliuose miestuose skirtingomis dienomis: apribojus automobilių patekimą į tam tikras zonas tam tikromis dienomis (pavyzdžiui, pagal jų valstybinius numerius) būtų galima sumažinti eismo spūstis, variklio darbą tuščiąja eiga ir daug degalų naudojantį važiavimą su dažnais sustojimais, o tai padėtų sutaupyti 1–5 proc. kuro visos šalies mastu.
• Didinkite automobilių dalijimąsi ir taikykite efektyvaus vairavimo praktiką: dalijimasis automobiliais padidina automobilių užimtumą ir sumažina kelių spūstis, taip sutrumpindamas kelionės laiką. Derinant tai su ekologiško vairavimo priemonėmis, įskaitant padangų slėgio tikrinimą, oro kondicionieriaus nustatymų reguliavimą ir efektyvaus vairavimo praktiką, automobilių degalų poreikį galima sumažinti maždaug 5–8 proc.
• Efektyvus komercinių kelių transporto priemonių vairavimas ir prekių pristatymas: ekologiško vairavimo praktika, įskaitant reguliarų padangų slėgio tikrinimą, variklio darbo tuščiąja eiga mažinimą, stabdymo ir greitėjimo mažinimą, kartu su eksploataciniais patobulinimais, tokiais kaip transporto priemonių apkrovos optimizavimas, gali sumažinti komercinių kelių transporto priemonių degalų poreikį 3–5 proc.
• Nukreipti suskystintų naftos dujų (SND) naudojimą iš transporto: apie 2 proc. pasaulinio automobilių parko naudoja SND. Pertvarkytose arba dviejų rūšių kurą naudojančiose transporto priemonėse pradėjus naudoti benziną, galima išsaugoti SND atsargas prioritetinėms reikmėms, pavyzdžiui, maisto gaminimui.

Oro transporto degalams, maisto ruošimo degalams ir pramonei:

• Venkite kelionių lėktuvu, jei yra alternatyvių galimybių: trumpuoju laikotarpiu įmanoma sumažinti skrydžių verslo tikslais skaičių maždaug 40 proc., o labai aktyviai dalyvaujant su darbu susijusiose skrydžių mažinimo kampanijose, reaktyvinio kuro paklausa galėtų sumažėti 7–15 proc.
• Jei įmanoma, pereikite prie kitų modernių maisto gaminimo sprendimų: kadangi suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimas tampa vis labiau ribotas, didesnis elektrinių ir kitų alternatyvių modernių maisto gaminimo sprendimų diegimas galėtų padėti suvaldyti galimą kuro trūkumą kartu su kitomis priemonėmis, skirtomis SGD taupymui kitose nebūtinose srityse.
• Išnaudokite lankstumą su naftos chemijos žaliavomis ir įgyvendinkite trumpalaikes efektyvumo bei priežiūros priemones: pirmenybės teikimas naftos žaliavų, kurių kiekiai yra didesni, perdirbimui gali sumažinti spaudimą kitiems naftos produktams. Įrangos eksploatavimo ir priežiūros optimizavimas gali sumažinti naftos sunaudojimą atskiruose objektuose iki 5 proc.

Ruošia priemonių paketą

ES jau perspėjo, kad naftos ir dujų kainos greitai nekris net ir pasibaigus karui su Iranu. Kaip priežastis Bendrija nurodo spaudimą degalų tiekimui ir įtampą pasaulinėse rinkose, tuo pačiu metu rengdama paramos priemones namų ūkiams ir įmonėms. ES energetikos komisaras perspėjo, kad naftos ir dujų kainos Europoje dar negreitai normalizuosis net ir po taikos deklaracijos.

Komisaras Danas Jorgensenas paaiškino, kad nors šiuo metu 27 narių ES nėra tiesioginio naftos ir dujų trūkumo, jaučiamas spaudimas dyzelino ir benzino tiekimui. Be to, pasaulinės dujų rinkos tampa vis labiau įtemptos, o tai didina elektros energijos kainas. „Man labai svarbu labai aiškiai pasakyti: net jei rytoj bus taika, artimiausiu metu į normalias vėžes negrįšime“, – spaudos konferencijoje po ES energetikos ministrų susitikimo sakė D. Jorgensenas.

Jis teigė, kad Europos Komisija rengia įvairias priemones, skirtas padėti šeimoms ir įmonėms susidoroti su staigiu naftos kainų kilimu. Dėl to dujų kainos Europoje išaugo apie 70 proc., o naftos – 60 proc. Nuo karo pradžios ES išlaidos importuojamam iškastiniam kurui padidėjo 14 mlrd. eurų, sakė D. Jorgensenas. Jis pridūrė, kad būtinas glaudus visų ES valstybių narių koordinavimas, siekiant „išvengti suskaidyto nacionalinio atsako ir destabilizuojančių signalų rinkoms“.

Siūlomų priemonių rinkinys, kuris šiuo metu rengiamas, esą bus pristatytas „netrukus“ ir, be kita ko, apims dujų ir elektros kainų atsiejimo galimybes. Taip pat bus nagrinėjamas Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen siūlomas elektros energijos mokesčių sumažinimas.

Ieško naujų tiekėjų

Tuo tarpu D. Jorgensenas dar kartą patvirtino, kad ES ir toliau laikosi draudimo pirkti dujas iš Rusijos. Šio draudimo tikslas – sumažinti priklausomybę nuo Rusijos tiekimo ir užkirsti kelią Rusijos karo Ukrainoje finansavimui.

Priklausomybė nuo rusiškų dujų sumažėjo nuo 45 proc. prieš karą iki dabartinių 10 proc., ir tikimasi, kad sumažės iki nulio, kai padidės importas iš alternatyvių tiekėjų, ypač iš JAV.

ES taip pat tyrinėja naujus energijos šaltinius Azerbaidžane, Alžyre ir Kanadoje, taip pat iš mažesnių gamintojų visame pasaulyje. Komisaras perspėjo, kad ES niekada neturi „kartoti praeities klaidų ir leisti Putinui naudoti energetiką kaip ginklą prieš mus bei šantažuoti valstybes nares“.

Jis pridūrė, kad „visiškai nepriimtina“, jog ES toliau perka energiją, kuri „netiesiogiai prisideda prie siaubingo karo, kurį Putinas kariauja Ukrainoje, finansavimo“.

Parengė Ričardas Čekutis