EP gairės Lietuvos gyvulininkystės plėtros strategijai

Autoriaus žodis

Pateikiu keletą citatų iš pranešimo, kurios galėtų tapti gairėmis plėtojant gyvulininkystę mūsų šalyje. Palyginimui – 20-osios Vyriausybės tikslai gyvulininkystės srityje.

Niekuomet neslėpiau savo stipraus angažuotumo žemės ūkio gamyba. Nesvarbu, ar tai būtų dideli, šeimos ar smulkūs prekiniai ūkiai. Juk yra daug pavyzdžių, kai smulkieji ar šeimos ūkininkai tampa puikiais žemės ūkio įmonių vadovais ar atsakingais specialistais. Ir atvirkščiai, darbuotojai, įgavę patirties įmonėse, tampa sėkmingais individualiais verslininkais. Todėl alergiški žemės ūkio gamybai teiginių apie žemės ūkio gamybos ekstensyvinimą, kurių pranešime nėra daug, neras, nes jie, manau, yra nelogiški ir prieštarauja visuomenės lūkesčiams bei pastarųjų metų tendencijoms – neplėsti žemės ūkio gamybos į miškus ir kitus natūralios gamtos plotus, o į tai neišvengiamai veda gamybos intensyvumo mažinimas.

EP pranešimo citatos:

„Reiškia susirūpinimą dėl iniciatyvų ar pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie tiesioginėmis ar netiesioginėmis priemonėmis atgraso nuo gyvulininkystės. Primygtinai reikalauja, kad gyvulininkystės sektoriui nebūtų taikoma sunkiajai pramonei skirta reglamentavimo tvarka.“

„Pabrėžia esminį gyvulininkystės sektoriaus vaidmenį, prisidedant prie apsirūpinimo maistu saugumo, darbo vietų kūrimo, lokalumo išsaugojimo ir skatinimo bei ekonominio stabilumo visoje Europos Sąjungoje (ES). Apskritai pripažįsta, kad gyvulininkystė yra ne tik maisto ir aplinkosaugos paslaugų teikėja, bet ir socialinės atsakomybės, deramų darbo sąlygų ir kaimo plėtros skatinamasis veiksnys.“

„Sukurti stabilią ir nuspėjamą sistemą ūkininkams, nesudarant nereikalingos reglamentavimo naštos ir supaprastinant gyvulininkystės taisykles.“

„Kainų nestabilumas, didelės gamybos sąnaudos, pernelyg didelis biurokratizmas ir nepakankamas šios profesijos pripažinimas visuomenėje prisidėjo prie to, kad žmonės pasitraukia iš ūkininkavimo veiklos.“

„Prieš pateikiant naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, darančių poveikį žemės ūkio sektoriui, atlikti išsamų poveikio vertinimą, grindžiamą naujausiais moksliniais įrodymais ir tinkamai konsultuotis su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.“

„Turėti strategiją, pagal kurią būtų atsižvelgiama į visą ūkininkavimo ciklą, remiamas optimalus sėjomainos planavimas, kuo labiau didinamas ariamosios žemės naudojimas ir gerinama bei pritaikoma ūkininkų auginamų pašarų sudėtis.“

„Be tinkamo finansavimo šis sektorius taps vis nepatrauklesnis jaunimui, todėl kils ne tik darbo vietų praradimo, bet ir ES konkurencingumo mitybos ir socialinėje srityje mažėjimo pavojus.“

„Stiprinti ūkininkų padėtį žemės ūkio maisto produktų vertės grandinėje, be kita ko, pasitelkiant kooperatyvus, gamintojų organizacijas ir asociacijas, išnagrinėti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama, kad ūkininkams būtų siūlomos kainos, kurios bent padengtų jų gamybos sąnaudas.“

„Siekiant užtikrinti ekonominį šio sektoriaus stabilumą, tinkamai įvertinti ūkininkų vaidmenį, užtikrinant ES maisto tiekimą, ir pritraukti jaunąją kartą, labai svarbu gyvulininkystės produktų gamintojams užtikrinti deramas, sąžiningas ir stabilesnes pajamas, geresnes darbo sąlygas, socialinį pripažinimą, geresnes galimybes gauti kreditą ir tvarų finansavimą moksliniams tyrimams ir investicijoms į gyvulininkystės kokybę.“

„Vienas tinka visiems“ pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama dideliu mastu sumažinti gyvulių populiacijas, gali dar labiau pabloginti aplinkos būklę ir kelti grėsmę maisto sistemos atsparumui. Sumažinus atrajotojų skaičių, galėtų pasikeisti žemės naudojimas.“

„Įgyvendinti planą, kuriuo būtų skatinamos naujos technologijos, pašarų inovacijos ir genetinis bandos gerinimas, didinti investicijas į viešuosius ir privačiuosius gyvūnų veisimo ir genetikos mokslinius tyrimus, sudaryti palankesnes sąlygas gerosios praktikos sklaidai, o ne nustatyti didelio masto kiekybines bandų restruktūrizavimo priemones, kurios sumažintų Europos apsirūpinimo maistu savarankiškumą, saugumą ir keltų jiems pavojų, taip pat optimizuoti gamybą ir veiksmingumą.“

„Investicijos į naujus gyvulininkystės įrenginius ir esamų įrenginių renovaciją yra susijusios su didelėmis išlaidomis ir turi būti planuojamos ir vykdomos ilgą laiką. Dėl gyvūnų gerovės teisės aktų peržiūros gyvulininkystės įrenginiai gali prarasti savo leidimus, o tai reiškia, kad jie turi būti rekonstruoti patiriant daug išlaidų ir dar likus daug metų iki numatyto jų gyvavimo laikotarpio pabaigos.“

„Skatinti ir remti gerąją leidimų išdavimo praktiką valstybėse narėse.“

„Užtikrinti didesnį nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) skirtų ES lėšų paskirstymo ir naudojimo skaidrumą, siekiant išvengti bet kokios netinkamo naudojimo ar netinkamos įtakos ES politikai rizikos.“

„Ūkininkai yra labiausiai suinteresuoti užtikrinti gerą savo gyvūnų sveikatą ir gerovę, nes tai yra ir etinė, ir ekonominė būtinybė; pabrėžia, kad gyvūnų gerovė ūkiuose taip pat yra susijusi su konkretaus gyvūnų laikytojo kompetencija.“

„Nutraukti NVO, vykdančių tikslinę lobistinę veiklą ir skleidžiančių klaidinantį, agresyvų ir ideologinį gyvulininkystės įvaizdį Europoje, finansavimą.“

„Laikytis suderinto požiūrio, pagal kurį būtų pripažįstamas esminis gyvūninių produktų vaidmuo pasaulinėje mityboje, kartu atsižvelgiant į tokių produktų svarbą ūkių pajamoms ir ekonomikos stabilumui. Primena, kad gyvulininkystė atlieka svarbų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje.“

„Gyvūnų veisimas yra svarbi priemonė, siekiant pagerinti našumą, veiksmingumą ir gyvūnų sveikatą. Pabrėžia, kad ES pirmauja gyvūnų veisimo ir genetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.“

„Remtis esama BŽŪP parama siekiant stiprinti finansinius ir socialinius bei ekonominius mechanizmus. BŽŪP išmokos tebėra labai svarbios, siekiant užtikrinti gyvulininkystės pajamų tęstinumą, ypač ūkiams, kurių specializacija – jautienos ir pieno produktų gamyba bei avių ir ožkų auginimas. Šią nuostatą taikyti ir didelės genetinės vertės veislinėms kiaulėms, atsižvelgiant į jų svarbą Europos gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumui ir atsparumui.“

„Gyvulių augintojams taip pat reikia suteikti galimybę pasinaudoti papildomu pajamų srautu, gaunamu vykdant anglies kaupimo ūkininkavimą. Pamažu pereiti nuo dabartinės sistemos, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas nustatytai praktikai ir išankstiniam administraciniam leidimui, prie rezultatais grindžiamos išmetamo teršalų kiekio valdymo sistemos, kartu leidžiant gyvulių augintojams nuspręsti, kokius metodus ir technologijas naudoti, taip išsaugant verslo laisvę ir užtikrinant atskaitomybę už šių tikslų įgyvendinimą.“

„Pripažinti novatoriškos gyvulininkystės vaidmenį skatinant žiediškumą ir visapusiškai išnaudoti energijos gamybos, visų pirma, biodujų ir biometano, potencialą, degazuotojo substrato, kaip biologinės trąšos, naudojimą.“

„Investuoti į inovacijas ir infrastruktūrą, kuriomis sudaromos sąlygos plačiau naudoti iš mėšlo gautas trąšas ir biodujas iš gyvulininkystės, laikantis ES klimato ir energetikos srities tikslų.“

„Didelio gyvulių tankio vietovės atlieka svarbų vaidmenį bioekonomikoje, nes jų artumas miesto vietovėms ir trumpi atstumai sudaro sąlygas žiediniam bendradarbiavimui, didinant žmonių atliekų srautų naudojimo mastą ir perdirbant ūkių atliekų srautus.“

„Pripažįstamas esminis gyvulininkystės, visų pirma daugiamečiais žolynais grindžiamų sistemų, vaidmuo išlaikant žiedines žemės ūkio sistemas, stiprinant ekosistemines paslaugas ir teikiant klimato bei aplinkosaugos paslaugas, kai sekvestruojamas anglies dioksidas, gerinama vandens kokybė, saugoma biologinė įvairovė, suteikiamos buveinės faunai ir florai, palaikomi įvairūs ir atviri kraštovaizdžiai bei naudojama nederlinga žemė, netinkama žmonių maisto gamybai.“

„Monogastrinės rūšys, pvz., naminiai paukščiai ir kiaulės, gali dar labiau padidinti žiediškumą į jų pašarus įtraukiant atliekų srauto produktus ir perdirbant biomasę, o jų mėšlas yra vertingas natūralių trąšų šaltinis augalininkystei.“

„Didelis bandų sumažinimas gali pakenkti šioms ekosistemų funkcijoms.“

„Integruoti gyvulius į tvarius žemės ūkio modelius, įskaitant mišriojo ūkininkavimo sistemas, užtikrinant subalansuotus maisto medžiagų srautus ir kuo labiau mažinant konkurenciją dėl išteklių.“

„Užtikrinti didesnę ES žemės ūkio paskirties žemės apsaugą nuo žemės užėmimo, degradacijos ir konkuruojančių naudojimo ne žemės ūkio reikmėms būdų.“

„Remti gyvūnų mėšlo naudojimą tam tikriems kultūriniams augalams tręšti.“

„Užtikrinti, kad su gyvulininkyste susijusios reglamentavimo sistemos būtų kuriamos skaidriai, remiantis patikimais moksliniais duomenimis, visapusiškai dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams, ypač ūkininkams ir gyvulių augintojų organizacijoms, ir taikant ilgalaikius scenarijus.“

„Įgyvendinti tikslais grindžiamą požiūrį, taikant ūkių lyginamąją analizę, o ne principu „iš viršaus į apačią“ grindžiamas priemones, o tai reiškia, kad ūkininkai turėtų turėti galimybę laisvai pasirinkti, kokių priemonių imtis, jei jos padeda siekti nustatytų tikslų.“

„Didinti informuotumą apie tinkamai valdomų gyvūnų naudą aplinkai.“

„Stiprinti mokslo, politikos formuotojų, gamintojų ir vartotojų dialogą, skatinant informacija pagrįstą, subalansuotą ir nepoliarizuotą požiūrį į gyvulininkystės vaidmenį Europos visuomenėje.“

„Informuoti vartotojus apie gyvūninių baltymų – visapusiškos ir subalansuotos mitybos sudedamosios dalies – vartojimo naudą.“

„Laikytis įrodymais pagrįstų standartų, visapusiškai pripažįstant mėsos, pieno produktų ir kiaušinių maistinę, kultūrinę ir ekonominę svarbą, kartu atsižvelgiant į gyvūninių produktų įperkamumą ir valgant gyvūninius produktus realiai suvartojamų baltymų kiekį įvairiuose regionuose.“

„Gyvūnų ligos turi didelių socialinių ir ekonominių, aplinkosauginių ir su gyvūnų gerove susijusių padarinių ūkių, subnacionaliniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; pabrėžia, kad jų poveikį gyvulininkystės produkcijai dar labiau padidins pakilusi temperatūra, vėjo greitis ir vis dažnėjantys ekstremalūs, su klimatu susiję reiškiniai, ir šį klausimą reikia spręsti.“

„Prevencijos, visų pirma skiepijimo, ankstyvojo nustatymo ir pasirengimo, tinkamo keitimosi informacija ir koordinavimo tarp valstybių narių, taip pat ekonominio kompensavimo priemonių, teikiamų gyvulių augintojams, kurie patiria tiesioginę ir netiesioginę žalą dėl sveikatos priemonių taikymo, svarba ir ekonominis efektyvumas.“

„Remti investicijas į biologinį saugumą ūkiuose, skiriant didesnį finansavimą, įskaitant finansavimą ne pagal BŽŪP.“

„Teikti veiksmingoms ir efektyvioms prevencijos ir kontrolės programoms įgyvendinti būtinus išteklius, įskaitant finansinę, veterinarinę, techninę ir administracinę paramą.“

20-osios Vyriausybės programoje užsibrėžti tikslai:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 19 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.