ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą imitavę 12 asmenų įtariami padarę 1,3 mln. eurų žalą

Ikiteisminį tyrimą organizuoja Europos prokuratūros Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.

Tyrimo duomenimis, 2019 metais Klaipėdoje registruota bendrovė pradėjo vykdyti darbuotojų mokymo projektą pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo priemonė „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“. Įgyvendinus projektą, turėjo būti apmokyta 180 įmonės darbuotojų, keliama jų kvalifikacija, profesinių specifinių žinių ir gebėjimų lygis. Projekto vykdymo trukmė – dveji metai.

Projektui pasibaigus į Europos socialinio fondo agentūrą (ESFA) kreipėsi vienas iš bendrovės darbuotojų, kuris pranešė, kad minėti mokymai iš tiesų nevyko, buvo tik renkami parašai iš darbuotojų, kurie neva dalyvavo mokymuose. Įtariama, kad ESFA buvo teikiami galimai suklastoti dokumentai, tokie kaip mokymo dalyvių sąrašai, tuo pagrindu teikti mokėjimo prašymai. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad teikiant suklastotus dokumentus galėjo būti padaryta beveik 270 tūkst. Eurų žala ES biudžetui.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad bendrovė pradėjo vykdyti naują projektą, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto paramos lėšomis, kurio įgyvendinimas pradėtas 2024 m. birželį, o pabaiga numatyta 2026 m. gruodžio mėn. Projekto tikslas – kartu su partneriais sukurti visiškai perdirbamų, skaidrių, ilgalaikio didelio barjeriškumo deguoniui mono-APET plėvelių gaminių prototipus. Numatyta projekto vertė siekė per 1,5 mln. eurų, kurių didžioji dalis – daugiau nei 1,07 mln. eurų – jau buvo išmokėta projekto vykdytojams.

Įtariama, kad projekto veiklos nebuvo vykdomos arba buvo vykdomos ne pagal patvirtintas projekto sąlygas. Tyrimo metu taip pat nustatytas jau gautų paramos lėšų judėjimas tarp su įmone susijusių juridinių ir fizinių asmenų. Tyrimas atliekamas įtariant kreditinį sukčiavimą ir dokumentų klastojimą.

Siekdami surinkti kuo daugiau reikšmingų duomenų, per 100 FNTT pareigūnų atliko 25 kratas Klaipėdos, Kauno ir Marijampolės, Vilniaus apskrityse. Apklausti 64 liudytojai, o 12 asmenų pareikšti įtarimai, dviems įtariamiesiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.

Tyrimo metu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė įtariamųjų turtui, kurio vertė siekia 15 mln. eurų.

Už kreditinį sukčiavimą, kai padaryta labai didelė žala, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už dokumentų klastojimą, kai dėl to padaryta labai didelė žala, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

FNTT informacija