Naujausioje EFSA metinėje ataskaitoje teigiama, kad ES auginamas ir valgomas maistas yra vienas saugiausių pasaulyje, o daugiausia pažeidimų randama iš trečiųjų šalių importuojamuose maisto produktuose. Pasak asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorės Zitos Varanavičienės, EFSA duomenys aiškiai rodo, kad Lietuvos ūkininkai augina saugų maistą. Tačiau ar bus saugi ūkininkų ateitis? „Žemės ūkyje išlieka svarbi problema – įrankių rinkinio trūkumas ir administracinė našta, kuri Lietuvoje gerokai viršija ES vidurkį. Europos Komisijos (EK) 2025 m. tyrime nustatyta, kad ūkininkai patiria dideles administracines išlaidas, ruošdami ataskaitas ir informaciją apie bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reikalavimų įgyvendinimą. Lietuvos ūkininkai administracinėms užduotims vidutiniškai išleidžia daugiau nei 2 tūkst. Eur per metus. Tai vienas didžiausių rodiklių visoje ES“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Z. Varanavičienė.
Ji minėjo, kad IPSOS atliktame kelių ES valstybių ūkininkų nuomonės tyrime paaiškėjo, kad du trečdaliai Europos ūkininkų teigia neturintys galimybių investuoti į savo ūkių modernizavimą ar užsidirbti orų atlyginimą. Beveik pusė jų sunkiai padengia net einamąsias ūkio išlaidas ir susiduria su reikšmingais finansiniais iššūkiais, kurie apsunkina jų galimybes plėtoti verslą ir išlaikyti konkurencingumą rinkoje. Daugiau nei pusė ūkininkų pesimistiškai vertina savo ūkininkavimo ateitį, o trečdalis vyresnių nei 55 metų ūkininkų per ateinančius penkerius metus planuoja nutraukti ūkininkavimą. Pusė ūkininkų planuoja ir vėl protestuoti.
Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė atkreipė dėmesį į Europos ūkininkų patiriamus iššūkius ir nurodė priemones, kurios padėtų užtikrinti maisto saugumą bei kokybę. „Europos ūkininkai kasdien įrodo, kad geba auginti saugų, kokybišką ir vartotojams patikimą maistą.
Tačiau šiam rezultatui vis dažniau iškyla pavojus dėl biurokratinės naštos ir ne visada nuoseklių politinių sprendimų. Norint išlaikyti aukštus maisto saugos standartus, svarbu netrukdyti ūkininkams dirbti ir užtikrinti galimybę naudotis šiuolaikinėmis, mokslu pagrįstomis augalų apsaugos priemonėmis. Jiems reikia ne tik konstruktyvaus dialogo, bet ir nuoseklaus palaikymo, kad galėtų užtikrintai tęsti atsakingą darbą, prisidedantį prie Europos gyventojų aprūpinimo saugiu ir kokybišku maistu“, – kalbėjo Z. Varanavičienė.
Tokią pačią poziciją išsakė ir Prienų r. ūkininkė Asta Gluoksnienė, kuri teigė, kad mūsų šalies ūkininkams dirbti yra sudėtinga dėl biurokratijos, dokumentacijos pildymo, patikrų ir kontrolės. Ji apgailestavo, kad ūkininkai nesulaukia palaikymo iš valdžios. „Valdžia, priimdama sprendimus, nesitaria su ūkininkais ir žemdirbių bendruomene, daro tai, ką numato iš savo varpinės. Ji negelbsti ūkininkų, bet naikina ūkius, ypač smulkiuosius, šeimos ūkius, gaminančius produkciją“, – ŪP dėstė A. Gluoksnienė.
Jai buvo smalsu sužinoti, ar taip pat griežtai bus kontroliuojami produktai, kurie į Europą atkeliaus iš MERCOSUR šalių. Ar vartotojai bus užtikrinti, kad jie valgys kokybišką maistą, ar į jo kokybę nebus žiūrima pro pirštus? „Aš manau, kad jei produktai iš Lotynų Amerikos paplis po Europą, tai kokybės daug kas ir nematys, jei tai yra bendras visų politikų sutarimas. Mes esame maži. Mūsų pozicijos niekas negirdi“, – nusivylimo neslėpė Prienų r. ūkininkų sąjungos pirmininkė.
Apžvelgdamas pastaruosius kelerius metus, Ukmergės r. ūkininkas Ramūnas Skapas neslėpė, kad šis laikotarpis ūkininkams užveržė stiprią kilpą. „Užveržė įvairiose srityse, nekalbant apie produkcijos supirkimo kainas. Pasirašius sutartį su MERCOSUR šalimis, kilpa ūkininkams bus užveržta dar stipriau. Apie šios sutarties naudą žemės ūkiui neverta ir kalbėti. Manau, kad tik vartotojai trumpuoju laikotarpiu turės šiokią tokią finansinę naudą. Produktai iš MERCOSUR šalių neatitiks ES šalyse užaugintų ir pagamintų produktų standartų. Ar bus vykdoma griežta kontrolė? Ar mūsų šalies kontroliuojančios institucijos galės daryti įtaką kitų šalių gamintojams? Neįsivaizduoju, kaip jos galės tai daryti. Jau dabar aišku, kad ES uždrausti cheminiai preparatai Pietų Amerikoje yra naudojami be jokių apribojimų. Reiškia, kad jau yra sutarta, jog tokie produktai galės patekti į ES rinką. Kitaip ir nebus“, – savo nuomonę redakcijai dėstė ūkininkas.
Tauragės r. mėsinius galvijus auginantis Albertas Šiurna siūlė pagalvoti, ar susitarimas su MERCOSUR yra politinis, ar finansinis? „Per kurią prizmę mes žiūrėsime. Jei susitarė politikai, mes galime bet kuo mojuoti ir nieko neįrodysime. O jei finansiškai? Abiem pusėms bus nauda... Ar produkcija iš MERCOSUR šalių bus saugi? Mėsa, mėsainių pavidalu ar kita forma iš Argentinos ar iš Naujosios Zelandijos mūsų šalyje prekiaujama seniai – ją gali rinktis tie, kam tai patinka. Bet visada reikia pasidomėti, kokiomis sąlygomis ta produkcija yra užauginta ir perdirbta. Šiandien visi žvalgosi į pigesnę produkciją, nes perkamoji galia yra stipriai sumažėjusi. Tačiau ar iš MERCOSUR šalių atvežta produkcija bus pigesnė? Čia – klausimas“, – vieną didžiausių problemų ŪP įvardijo A. Šiurna. Jis pabrėžė, kad susitarimas su MERCOSUR šalimis nėra palankus ūkininkams, todėl politikai turėtų stengtis, kad Lietuvoje būtų vartojama kuo daugiau kokybiško, mūsų šalyje užauginto maisto.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 30 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.