ES žemės ūkio ministrai susitiko Briuselyje

Europos Komisija paskelbė visą Tarybos posėdžio eigą ir informuoja apie priimtus sprendimus.

Šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkauja Airija. Šios šalies žemės ūkio, maisto ir jūrų reikalų ministras Martinas Heydonas savo kalboje daugiausia dėmesio skyrė dabartinei pasaulinei geopolitinei situacijai ir jos poveikiui ūkių veiklai ES. Ministras akcentavo, kad Europos ūkininkams įtakos turi veiksniai, kurių ES negali kontroliuoti. Jis taip pat pažymėjo, kad nors ES negali sustabdyti geopolitinių krizių ar kontroliuoti pasaulinių degalų kainų, ji gali greitai reaguoti, sukurti lankstesnes paramos taisykles, mažindama priklausomybę nuo importuojamų žaliavų.

BŽŪP vaidmuo

Pirmininkaujanti Airija siekia spalio mėnesį pasiekti bendrą ES valstybių narių poziciją dėl kai kurių būsimos BŽŪP nuostatų.

Tuo tarpu ES žemės ūkio ministrai pirmiausia tikisi išlaikyti tinkamą bendros žemės ūkio politikos finansavimo lygį po 2027 m. Jų vertinimu, BŽŪP biudžetas yra Europos ūkių ekonominio stabilumo garantija.

Lenkija, Slovėnija, Suomija ir Švedija pritarė didesniam BŽŪP priemonių rengimo ir įgyvendinimo lankstumui. Šios šalys akcentavo didesnės laisvės būtinybę, pritaikant sprendimus konkretiems vidaus žemės ūkio poreikiams.

Savo ruožtu Austrija pabrėžė savanoriškų veiksmų iš pačių ūkininkų pusės svarbą. Pasak Austrijos ministro, aplinkosaugos iniciatyvos gali būti veiksmingos ir be iš viršaus į apačią nukreiptų nurodymų, jei ūkiai gauna patrauklias finansines paskatas.

Taip pat buvo raginimų supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą, kaip pareiškė Suomijos ir Ispanijos atstovai. Kita vertus, Vokietija aiškiai pritarė dviejų ramsčių BŽŪP struktūros išsaugojimui.

Ministrai taip pat akcentavo stiprios BŽŪP vaidmenį, didinant ūkių atsparumą klimato kaitai ir vis dažnesniems ekstremaliems oro reiškiniams.

„Naujoji bendra žemės ūkio politika po 2027 m. aptariama tuo metu, kai mūsų ūkininkai susiduria su rimtais iššūkiais: klimato kaita ir didėjančiomis gamybos sąnaudomis. Mūsų pozicija aiški: norint veiksmingai įveikti šiuos iššūkius, reikia realios ir pakankamos Europos Sąjungos paramos“, – sakė Kipro žemės ūkio ministras Christos Senekis.

„Mums reikia stiprios BŽŪP, kad galėtume tinkamai remti ūkius krizės metu ir kartu sustiprinti ilgalaikį žemės ūkio atsparumą klimato kaitai“, – sakė Vokietijos žemės ūkio ministras Aloisas Raineris.

Ministrai iš esmės palankiai įvertino iki šiol padarytą pažangą, ypač tvirtesnę pusiausvyrą tarp bendrų ES taisyklių ir lankstumo, reikalingo atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes. Kartu jie paragino supaprastinti taisykles, kad būtų sumažinta administracinė našta tiek ūkininkams, tiek nacionalinėms administracijoms, taip pat padidinti lankstumą dėl nuostatų, susijusių su tiesioginių išmokų mažinimu ir ribojimu.

Keletas ministrų taip pat paragino toliau tikslinti „ūkininko“ ir „aktyvaus ūkininko“ apibrėžtis, taip pat paaiškinti perėjimą nuo dabartinio ilgalaikio ES biudžeto prie naujojo laikotarpio.

Padėtis rinkoje

Ministrai aptarė dabartinius iššūkius, su kuriais susiduria ES žemės ūkio sektorius, visų pirma Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą kontekste, siekdami pateikti tolesnes politines gaires, kaip spręsti šiuos iššūkius.

Pirmoji diskusijos dalis vyko dalyvaujant Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministrui Tarasui Vysockiui. ES žemės ūkio ministrai akcentavo, kaip svarbu toliau remti Ukrainą, ir pareiškė tvirtą paramą Ukrainos ūkininkams.

Keletas ministrų atkreipė dėmesį į nedidelį bendrą žemės ūkio rinkų pagerėjimą arba stabilizavimąsi. Tačiau daugelis toliau pabrėžė ūkininkų patiriamus iššūkius, įskaitant dideles gamybos sąnaudas, ypač trąšų ir energijos, taip pat mažesnes produkcijos kainas, kurios daro spaudimą ūkininkų pelno maržoms.

Ministrai taip pat aptarė vasarą siautėjusių karščio bangų ir dėl jų kilusių didelių sausrų poveikį keliose valstybėse narėse. Šios sąlygos paveikė ūkininkus, ypač žemės ūkio produkcijos apimtį ir kokybę. Atsižvelgdami į tai, ministrai pasikeitė nuomonėmis apie galimas tikslines priemones, lankstumą ir ES paramą, skirtą padėti ūkininkams spręsti didelių sausrų padarinius tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.

Ministrai taip pat svarstė, kaip ES galėtų toliau pritaikyti žemės ūkio praktiką ir vandens išteklių valdymo strategijas, kad geriau apsaugotų žemės ūkio sektorių nuo ekstremalių oro sąlygų.

Trąšų klausimu

Per darbo pietus ministrai aptarė Europos Komisijos trąšų veiksmų plano vidutinės trukmės ir ilgalaikius aspektus.

2026 m. gegužės 19 d. paskelbtu planu siekiama pagerinti trumpalaikį trąšų įperkamumą ir prieinamumą, sustiprinti ES strateginį savarankiškumą ir vidaus atsparumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, taip pat padidinti skaidrumą ir dialogą visoje trąšų tiekimo grandinėje.

Plane numatyta įvairių trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiksmų. Jau įgyvendintos neatidėliotinos priemonės, skirtos sumažinti spaudimą trąšų gamybos sąnaudoms ir kainoms bei padėti užtikrinti tiekimą ūkininkams. Tai apima 2026 m. žemės ūkio rezervo padidinimą ir reglamento, kuriuo nustatoma nauja ūkininkams skirta likvidumo sistema, priėmimą, suteikiant didesnį lankstumą išankstiniams mokėjimams, taip pat suteikiant valstybėms narėms galimybę koreguoti savo tiesioginių išmokų asignavimus 2027 m.

Atsižvelgdami į tai, ministrai palankiai įvertino Komisijos trąšų veiksmų planą ir pasikeitė nuomonėmis apie prioritetinius veiksmus, kurių reikia imtis.

Žuvininkystė

Taryba posėdžio metu susitarė dėl dalinės derybinės pozicijos dėl reglamento, kuriuo nustatomos ES paramos bendrajai žuvininkystės politikai (BŽP), ES jūrų ir akvakultūros politikai ir Europos vandenynų paktui 2028–2034 m. laikotarpiu sąlygos.

Po Komisijos pranešimo Taryba surengė politinius debatus dėl neseniai paskelbto pasiūlymo iš dalies pakeisti reglamentą, kuriuo reguliuojamas Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas (EJRŽAF) – speciali ES finansinė priemonė žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams 2021–2027 m. laikotarpiu.

Ministrai iš esmės palankiai įvertino pasiūlymo, kuriuo siekiama supaprastinti EJRŽAF įgyvendinimą ir palengvinti žvejų ir akvakultūros produktų gamintojų galimybes gauti finansavimą, tikslus. Jie taip pat palankiai įvertino jo tikslą paspartinti ES žvejybos laivyno energetikos pertvarką ir remti kartų kaitą šiame sektoriuje, kartu išlaikant reikiamą lankstumą. Savo kalbose ministrai akcentavo, kaip svarbu sparčiai nagrinėti pasiūlymą, kad sektorius galėtų nedelsdamas pasinaudoti supaprastintomis procedūromis. Didžioji dauguma ministrų taip pat pažymėjo, kad siūlomi pakeitimai yra geras pagrindas, tačiau tvirtino, kad reikia ambicingesnių ir platesnio masto pokyčių.

Parengė Ričardas Čekutis