ESO inicijuoja Šiaulių apuokų apsaugos plėtrą kartu su savivalda ir aplinkosaugininkais – sprendimams būtini tikslūs duomenys

„Tik turint duomenis apie plėšriųjų paukščių skrydžių trajektorijas galima įvertinti poreikį plėsti apsaugos zonas, todėl kreipėmės į aplinkosaugininkus, kad jie padėtų identifikuoti naujus rizikos taškus. Tuomet bus galima įvertinti papildomų priemonių poreikį, naujų apsaugų montavimo kaštus ir kartu su partneriais tartis ir kartu spręsti dėl galimybių plėsti apsaugos zonos ribas“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Pasak ESO atstovės, pernai apsaugos buvo įrengtos aplinkosaugininkų nurodytose vietose, kurios buvo identifikuotos remiantis GPS siųstuvų duomenimis ir apuokų skraidymo trajektorijų analize. Papildomų duomenų apie naujas rizikos vietas, kurios galėtų būti siejamos su pakitusiomis apuokų skraidymo kryptimis ar nauju poreikiu įrengti papildomas apsaugos priemones, ESO šiuo metu neturi.

„Naujų duomenų reikia ne tik tam, kad galėtume įvertinti technines galimybes ir projekto lėšų poreikį, bet taip pat tam, kad matytume, ar tos vietos nėra įtrauktos į tinklo modernizavimo planus. Gavę šią informaciją, atlikę pirminius skaičiavimus, inicijuotume susitikimus su savivaldos atstovais, kad kartu pradėję projektą dėl apuokų apsaugos taip pat kartu spręstume ir dėl jo galimos plėtros poreikio“, – pažymi R. Juodkienė.

Bandomąjį aplinkosauginė projektą Šiauliuose kartu finansavo ESO, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybės. Jo vertė siekė daugiau kaip 40 tūkst. eurų. Jo metu maždaug 3 km atstumu aplink apuokų buveinę Šiauliuose ant elektros linijų atramų buvo sumontuotos apsaugos. Iš viso izoliuotos ir apsaugotos 155 atramos atramų 7-iose oro linijų atkarpose. Atramos, kurios kėlė didžiausią riziką, buvo identifikuotos kartu su apuokų išsaugojimu besirūpinančia asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“, kuriai vadovauja apuokų veisėjas P. Adeikis.

ESO taip pat inicijavo mokslinę studiją, kurią per šiuos metus atliks Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras. Tyrimo metu bus sistemiškai vertinamas elektros tinklų poveikis paukščiams, nustatomos didžiausios rizikos teritorijos bei efektyviausios apsaugos priemonės.

ESO pažymi, kad ilgalaikėje perspektyvoje efektyviausia priemonė mažinti elektros tinklų poveikį paukščiams yra oro linijų kabeliavimas. Iki 2028 metų ESO planuoja kabeliais pakeisti apie 2 tūkst. kilometrų oro linijų miškingose teritorijose visoje Lietuvoje.

„ESO nuosekliai didina kabelinio tinklo dalį – visos naujai tiesiamos linijos yra tik kabelinės, o paraleliai modernizuojant tinklą kabelinėmis sparčiai keičiamos oro linijos. Visgi visų oro linijų sukabeliavimui reikėtų tiek didžiulių finansinių resursų, tiek laiko modernizavimo projektų įgyvendinimui, todėl kabeliavimas vykdomas planingai, nukreipiant lėšas į vietoves, kur teigiamą poveikį pajus kuo daugiau ESO klientų“, – pastebi R. Juodkienė.

Bendrovės skaičiavimais, sukabeliuoti visas 10 kV oro linijas Lietuvoje kainuotų apie 2,873 mlrd. eurų. ESO iš viso šalyje prižiūri daugiau kaip 133 tūkst. km elektros tinklų, iš jų apie 39 proc. yra kabelinės linijos. Dėl nuoseklių ESO investicijų į tinklo modernizavimą ir atsparumo didinimą kabelinio tinklo dalis nuolat auga: palyginimui, dar 2024 m. kabelinio tinklo dalis sudarė 36 proc. viso tinklo.

Kabelinis tinklas yra atsparesnis išorės poveikiui bei draugiškesnis aplinkai: paklojus tinklą po žeme mažėja intervencija į laukinę gamtą, genėjimo apimtys, taip pat ir vizualinė tarša. Kabeliuojant oro linijas, apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų. Skaičiuojama, kad 2 tūkst. kilometrų oro linijų kabeliavimas miškingose teritorijose sudarytų galimybes miško plėtrai grąžinti apie 3,9 tūkst. hektarų ploto.

Integrity PR informacija