Europą kankina anomalinė sausra

Regioninius padėties skirtumus iliustruoja kelių ūkininkų asociacijų atsiliepimai, pateikti atsakant į portalo „Agrarheute“ užklausą. Nors Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje, Šlėzvige-Holšteine ​​ir Žemutinėje Saksonijoje ūkiai šiuo metu nepatiria didelio pašarų trūkumo, pietų ir vakarų Vokietijos asociacijos praneša apie dideles problemas. Pietų Badeno ūkiai jau skelbia pavojų. Apie didelį pašarų trūkumą taip pat pranešama Heseno regionuose.

Arti katastrofos

Pienininkas, Reinland-Pfalco ūkininkų ir vyndarių asociacijos viceprezidentas ir pieno komiteto pirmininkas Jürgenas Vogelsangas vaizdžiai apibūdina situaciją savo regione: nuo gegužės pabaigos visame krašte beveik nebuvo lietaus, tačiau kai kuriose vietose lietus prapliaupė taip smarkiai, jog iškritęs vanduo tiesiog nutekėjo paviršiumi ir augalams iš to naudos nebuvo.

Ypač nukentėjo tolimieji pietvakariniai Reinland-Pfalco regionai, besiribojantys su Saro žeme ir Prancūzija. J. Vogelsangas situaciją ten apibūdina kaip beveik katastrofišką, o pastaruoju metu vyraujančios karštos dienos dar labiau paaštrino problemas.

Gyvulininkystės ūkių padėtis darosi vis kritiškesnė. Silosiniai kukurūzai, svarbiausias jų pašarinis augalas, patiria didelius derliaus nuostolius. Pasak ūkininko, kai kuriuose laukuose pasiekiama vos 10–15 proc. įprasto derliaus. Be to, burbuolių arba trūksta, arba jos yra silpnai išsivysčiusios. Dėl to ūkiams trūksta tiek pašaro kiekio, tiek kokybės.

Atsargos tirpsta

Pasak J. Vogelsango, regione galvijų šėrimas žiemos atsargomis daugelyje vietų jau prasidėjo – trimis–keturiais mėnesiais anksčiau nei įprastai. Akivaizdu, jog to, ką karvės ėda dabar, žiemą trūks.

Tuo pačiu metu daugelis ūkininkų turi pirkti pašarus, o tai sukelia papildomų išlaidų, kurios nebuvo įtrauktos į ir taip įtampoje gyvuojančią verslo buhalteriją.

Padėtis blogėja ir kituose regionuose. Badeno-Viurtembergo žemės ūkininkų asociacija (BLHV) praneša, kad daugelis ūkių jau taip pat naudoja žiemos pašaro atsargas, papildo pašarais ganyklas arba trumpina ganymo laiką. Kai kurie netgi planuoja anksčiau nutraukti ganymo sezoną, nes beveik nebėra reikšmingo prieaugio.

Pašarų trūkumas dabar daro įtaką ir gyvulių skaičiui. Badeno-Viurtembergo žemės ūkininkų asociacija (BLHV) praneša apie didėjantį galvijų skerdimų skaičių.

Heseno ūkininkų asociacija taip pat praneša apie pradinį galvijų skaičiaus sumažėjimą.

Pienas brangs

Gyvūnų pardavimas ūkininkams nėra paprastas sprendimas. Nors trumpuoju laikotarpiu tai sumažina pašarų poreikį ir pardavimas atneša pinigų, tačiau prarandama kiekviena parduota pieninė karvė, o kartu ir jos pienas.

Todėl ūkininkas įspėja apie ilgalaikes bandos dydžio mažinimo pasekmes: tie, kurie dabar laiko mažiau karvių, žiemą galės parduoti mažiau pieno. Nors šis žingsnis sumažina tiesioginį pašarų trūkumą, jis sumažina gamybos pajėgumus ir pajamas.

Kadangi sausra paveikė didelę Vokietijos ir Europos dalį, apskritai gali būti mažiau pieno. Tai taip pat gali atsispindėti galutinių produktų kainose žiemą. Didesnės pieno kainos nebūtinai reiškia didesnes pajamas ūkiams. Pirmiausia jie turės kompensuoti sumažėjusį pieno kiekį.

Tačiau sausra tėra didesnės problemos dalis. Ūkiai taip pat susiduria su didelėmis energijos ir eksploatavimo išlaidomis. Štai J. Vogelsangas iliustruoja naštos mastą savo ūkyje: vos per tris mėnesius jis papildomai išleido beveik 20 000 eurų vien dyzelinui. Pinigų dabar trūksta ir skubiai reikalingiems pašarams įsigyti. Todėl, jo manymu, didėjančių kainų, sausros ir pašarų trūkumo derinys kai kuriems ūkiams gali pasirodyti per sunkus.

Ir kaimynai kenčia

Portalas „Top Agrar“ atkreipia dėmesį ir į panašią situaciją kaimyninėje Austrijoje. Antai Buchnerių šeimos pieno ūkis Traisene, Lilienfeldo rajone, iliustruoja dabartinės sausros mastą Europoje: ūkis, kuriame laikoma apie 70 melžiamų karvių, jau per pirmąjį šieno ruošos etapą susidūrė su 50 proc. derliaus nuostoliais. Nuo birželio mėn. žolės pjovimas buvo neįmanomas, nes jos beveik nebuvo, todėl žiemos pašarų atsargos jau išnaudotos. Papildomų pašarų pirkimas ūkiui kainuoja apie 40 000–50 000 eurų.

„Dar niekada nepatyrėme tokio masto sausros“, – sako pienininkas Rudolfas Buchneris. Tuo pačiu metu dėl nederliaus ir žemų pieno supirkimo kainų mažėja pajamos, o energijos, trąšų ir kitų veiklos išteklių kainos gerokai išaugo.

Ypač paveiktose vietovėse jau vyksta bandų mažinimas ir ankstyvas skerdimas. Didelių nuostolių tikimasi ir augalininkystės ūkiuose: grūdų derlius visoje Austrijoje greičiausiai bus apie 20 proc. mažesnis nei praėjusiais metais. Taip pat nukentėjo tokie pasėliai kaip kukurūzai, moliūgai, sojų pupelės ir bulvės, ypač rytinėse federalinėse žemėse.

Parengė Ričardas Čekutis