Europoje keičiasi požiūris į vilkų medžioklę

Buvo visai išnykę

Vokietijos Bundestage parlamento nariai balsavo už įstatymo pataisą, kuria vilkas grąžintas į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą. Pataisa leidžia federalinėms žemėms sumažinti vilkų populiacijas tose vietose, kur jie šiuo metu kelia problemų ūkininkams ir grėsmę gyventojams. Tačiau akcentuojama, jog šis teisės akto pakeitimas nereiškia, kad Vokietijoje bus atsisakyta vilkų rūšių apsaugos.

„Die Welt“ primena, kad vilkai Vokietijoje ilgą laiką buvo visai išnykę. 2000 m. Vokietijoje gimė pirmasis laukinis vilkas. Nuo to laiko populiacija tik augo.

Pokyčių esmė

Balsavimas dėl pataisos, kuria vilkai būtų įtraukti į Medžioklės įstatymą ir į medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą, įvyko Bundestage šių metų kovo 5 d., praneša „Deutsche Welle“. Priimta pataisa leidžia reguliuoti vilkų gaujų skaičių tose vietovėse, kuriose šių gyvūnų gausu ir jie kelia problemų, pavyzdžiui, puldinėja gyvulius.

Vilkų medžioklė dabar bus leidžiama nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d. (Būtent – nuo liepos 1 dienos! Ir niekas Vokietijoje nekelia mokslu nepagrįstų klausimų apie „išardytas vilkų šeimas“ ir atseit iš jų atsirandančius „probleminius vilkus“, kaip Lietuvoje trimituoja nekompetencija pagarsėjęs vienas Aplinkos ministerijos darbuotojas ir kitas privatus asmuo, prisistatantis vilkininkystės jėgeriu.) Naujosios taisyklės taip pat leidžia ūkininkams aktyviai apsisaugoti nuo šių plėšrūnų: vilkai gali būti likviduojami, kai jie įveikia tvoras arba užpuola gyvulius.

Tačiau pataisoje numatyta, kad sprendimai dėl medžioklės turi būti pagrįsti ir neturi kelti grėsmės rūšies išsaugojimui tam tikrose teritorijose.

Dideli nuostoliai

Vokietijos įstatymo pakeitimą pirmiausia palankiai vertina šiaurinės žemės, tokios kaip Brandenburgas, Saksonija ir Žemutinė Saksonija, kur dėl vilkų siautėjimo galvijų ir avių bandų nuostoliai smarkiai išaugo. Vokietijos ūkininkų asociacijos ne kartą ragino kontroliuoti vilkų populiaciją ir keisti apsaugos priemones.

Grįsdama pataisą, vyriausybė konstatavo, kad 2024 m. Vokietijoje buvo oficialiai užregistruota maždaug 1 100 vilkų išpuolių. Dėl šių išpuolių žuvo arba buvo sužeista 4 300 ūkinių gyvūnų. Vilkų apsaugos išlaidos, t. y. kompensacijos ūkininkams, siekė net 23,4 mln. Eur.

Vokietijos federalinio vilkų dokumentacijos ir konsultacijų centro (DBBW) duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius vilkų išpuolių prieš galvijų bandas skaičius smarkiai išaugo – nuo ​​100 sudraskytų gyvūnų 2006 m. iki daugiau nei 5 500 2023 m. Tačiau 2024 m. šis skaičius kiek sumažėjo iki mažiau nei 4 500 atvejų, susijusių su vilkų išpuoliais.

Skirtinga situacija

Vokietijos ūkininkai jau seniai ragina griežčiau kontroliuoti vilkų populiaciją. Dar pernai duotame interviu vietos žiniasklaidai Vokietijos ūkininkų asociacijos (DBV) prezidentas Joachimas Rukwiedas sakė: „Kiekvienais metais patiriame kelis tūkstančius vilkų išpuolių prieš besiganančius gyvulius. Tai jiems reiškia skausmingą mirtį. Kiekvienas, norintis išsaugoti gyvulininkystę, privalo reguliuoti vilkų populiaciją, mažindamas jos dydį.“

Tačiau naujasis įstatymas taip pat sukėlė daugybę protestų, ypač Švarcvalde pietvakarių Vokietijoje, kur vilkų populiacija dar neatsigavo tiek, kiek šalies šiaurėje.

O štai praėjusį gruodį Badeno-Viurtembergo aplinkos ministerijos paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad šioje žemėje, kuri pagal plotą yra trečia pagal dydį Vokietijoje, gyvena tik keturi vilkai.

Vilkų populiacija šioje federalinėje žemėje yra tokia maža, kad vietiniai gyventojai vieną vilką praminė Grindi ir protestavo prieš vyriausybės planus jį nušauti, nes jis esą artinosi prie turistų. Toks elgesys yra labai neįprastas, nes vilkai paprastai laikosi atokiau nuo žmonių.

O štai Žemutinės Saksonijos, antros pagal dydį Vokietijos žemės pagal plotą, medžioklės asociacija 2025 m. pradžioje suskaičiavo 54 vilkų gaujas.

Priešingi požiūriai

Portalas „Forst Praxis“ akcentuoja, kad Vokietijos ūkininkų asociacija dabar ragina kuo sparčiau įgyvendinti priimtas įstatymo pataisas. Asociacija primygtinai siūlo priimti federalinį reglamentą, kuriame būtų nustatytos aiškios gairės dėl vilkų medžioklės kvotų, ganyklų kriterijų ir tvorų priimtinumo.

Taip pat, ūkininkų manymu, federalinės žemės turėtų parengti praktinius vilkų populiacijos valdymo planus. Be to, valdžia turėtų patikimai finansuoti gyvulių apsaugos priemones, ypač ten, kur neleidžiama medžioti.

Tačiau gamtosaugos organizacijos reformą vertina kritiškai. Antai organizacija „Gamtos apsaugos iniciatyva“ (Naturschutzinitiative e.V.) griežtai atmeta vilko įtraukimą į Medžioklės įstatymą. „Tai grįžimas į naikinimo erą“, – aiškino organizacijos pirmininko pavaduotoja ir stambiųjų plėšrūnų projekto vadovė Gabriele Neumann.

Biologas Wolfgang’as Epple’as, asociacijos mokslinės patariamosios tarybos narys, taip pat abejoja vilkų medžioklės nauda. Vilkas esą ir toliau turi būti saugomas pagal Faunos, floros ir buveinių direktyvą.

Požiūris keičiasi

Šiuo metu vilkų populiacijos valdymo požiūrio pokyčius skatina ir Berno konvencija – tarptautinė sutartis dėl nykstančių rūšių apsaugos. 2025 m. konvencija sušvelnino vilkų apsaugos statusą – jie nustojo būti griežtai saugoma rūšis ir liko tik saugoma.

Verta paminėti, kad Prancūzijos vyriausybė neseniai priėmė panašius sprendimus, leisdama sumažinti vilkų skaičių. Prancūzija padidino vilkų sumedžiojimo kvotą nuo 19 proc. iki 21 proc. vilkų populiacijos ir leido nušauti daugiau nei 200 vilkų. Šių plėšrūnų populiacija Prancūzijoje, kaip manoma, siekia daugiau nei 1 000 individų.

Anksčiau vilkų medžioklę jų populiacijai reguliuoti pasirinko tokios Europos šalys, kaip Slovakija, Švedija ir Norvegija. Požiūris į vilkų apsaugą pasikeitė ir Šveicarijoje bei Italijoje. O štai Lenkijoje vilkų yra iki penkis kartų daugiau nei Prancūzijoje, tačiau jų medžioklė čia vis dar draudžiama.

ukininkopatarejas.lt informacija