Auditoriai įvardija pamokas, susijusias su 650 milijardų eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo fondo trūkumais

EGADP buvo sukurta 2021 m. krizės metu. Pagal ją finansuojamos priemonės, t. y. reformos ir investicijos, tokiose srityse kaip žalioji ar skaitmeninė pertvarka. Kad gautų finansavimą, ES šalys turi pasiekti iš anksto nacionaliniuose planuose nustatytas tarpines ir siektinas reikšmes. Tai pirmas kartas, kai ES tokiu dideliu mastu panaudojo su išlaidomis nesusijusį finansavimą.

„ES politikos formuotojai turi pasimokyti iš EGADP ir ateityje neleisti taikyti jokios panašios priemonės, neturėdami informacijos apie faktines išlaidas, galutinius gavėjus ir aiškaus atsakymo į klausimą, ką piliečiai iš tikrųjų gauna už savo pinigus“, – teigė Ivana Maletić, viena iš dviejų Audito Rūmų narių, kurie parengė apžvalgą. „Būsimuose veiksmingumu grindžiamuose biudžetuose finansavimas turi būti geriau susietas su rezultatais ir aiškiai apibrėžtomis taisyklėmis, priešingu atveju tokia sistema neturėtų būti naudojama“, – teigė apžvalgos bendraautoris Jorgas Kristijanas Petrovičius.

Auditoriai pabrėžia keletą su EGADP susijusių problemų, atsižvelgdami į vykstančias politines diskusijas dėl ilgalaikio ES biudžeto po 2027 m. Visų pirma jie laikosi nuomonės, kad EGADP iš tiesų nėra veiksmingumu grindžiamas finansavimo mechanizmas. Iš tikrųjų taikant EGADP daugiau dėmesio skiriama įgyvendinimo pažangai. Be to, negalima įvertinti jos išlaidų efektyvumo ir racionalaus lėšų panaudojimo, nes Europos Komisija nerenka duomenų apie faktines išlaidas, o informacijos apie rezultatus nedaug.

Auditoriai pabrėžia, kad svarbu rengti ir vykdyti būsimas išlaidų programas taip, kad nebūtų pakenkta atskaitomybei. Nepaisant pastarojo meto patobulinimų, EGADP kontrolės apsaugos priemonės vis dar nėra pakankamai patikimos. Pavyzdžiui, kad užkirstų kelią dideliems pažeidimams, juos nustatytų ir ištaisytų, ir užtikrintų atitiktį ES ir nacionalinėms taisyklėms, Komisija daugiausia kliaujasi valstybėmis narėmis, nors jų sistemos turi trūkumų. Be to, ES vykdomoji valdžia negali taikyti finansinių pataisų, pavyzdžiui, susigrąžinti lėšas už atskirus viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, išskyrus atvejus, kai padaromi dideli pažeidimai, pavyzdžiui, esant sukčiavimui. Tai reiškia, kad Komisija gali atlikti visus mokėjimus net ir nustačiusi viešųjų pirkimų pažeidimų, jei pasiekiamos sutartos tarpinės ir siektinos reikšmės. Be to, dėl to, kaip šios reikšmės buvo nustatytos, kai kurios ES šalys, prieš užbaigdamos projektus, gauna daug lėšų. Tai kelia riziką ES finansiniams interesams, nes valstybės narės galiausiai gali pasilikti pinigus neužbaigusios projektų.

Nors EGADP įgyvendinimas vyksta toliau, yra vėluojama, todėl kyla rizika, kad jos tikslai nebus pasiekti. Iš tiesų daugumą priemonių dar reikia užbaigti iki 2026 m. rugpjūčio mėn. Be to, tai, kad ES lėšos išmokėtos nacionaliniams biudžetams, nereiškia, kad jos pasiekė galutinius gavėjus ir realiąją ekonomiką.

EGADP finansuojama beveik visiškai skolinantis iš rinkų. Komisijai pavyko greitai ir sėkmingai surinkti EGADP skirtų lėšų. Per pirmuosius kelerius metus tai buvo daroma, kai palūkanų normos buvo istoriškai mažos. Nuo to laiko palūkanų normos padidėjo, o finansavimo išlaidos iki 2026 m. gali būti daugiau nei dvigubai didesnės už pradines numatytas išlaidas. Kartu su lėšų sugrąžinimu dėl to bus daromas didelis spaudimas būsimiems ES biudžetams. Auditorių nuomone, dėl bet kokio būsimo skolinimosi svarbu, kad ES tinkamai sumažintų palūkanų riziką ir iš anksto parengtų paskolų grąžinimo planą, kuriame būtų nurodyta, iš kur bus gauta lėšų. EGADP atveju taip nebuvo.

Bendroji informacija

EGADP buvo sukurta 2021 m. kaip vienkartinė priemonė, kuria siekta ES šalims padėti atsigauti nuo COVID-19 pandemijos ir kurti atsparią ekonomiką. Pagal ją finansuojamos priemonės šešiose iš anksto nustatytose srityse nuo 2020 m. vasario mėn., kai prasidėjo pandemija, iki 2026 m. rugpjūčio mėn., kai priemonė baigs galioti. Jos pradinis biudžetas buvo 724 milijardai eurų, tačiau ES šalys įsipareigojo skirti 650 milijardų eurų (359 milijardus eurų dotacijomis ir 291 milijardą eurų paskolomis). EGADP skolą iki 2058 m. turi grąžinti tiek Komisija (dotacijų atveju), tiek valstybės narės (paskolų atveju). 2025 m. antrąjį pusmetį Komisija ketina pristatyti kitą finansinę programą laikotarpiui po 2027 m.

Apžvalga 02/2025 „Orientavimasis į veiksmingumą, atskaitomybė ir skaidrumas. Ko reikia pasimokyti iš EGADP trūkumų“ pateikta Audito Rūmų interneto svetainėje kartu su vieno puslapio pagrindinių faktų ir susijusių pamokų apžvalga. Joje apibendrinami Audito Rūmų auditai ir nuomonės dėl EGADP, kuriuos galima rasti šiame specialiame EGADP skirtame skirsnyje. Į Audito Rūmų 2025 ir 2026 m. audito planą įtrauktos papildomos ataskaitos dėl EGADP, apimančios tokias sritis kaip energijos vartojimo efektyvumas, atsekamumas ir sukčiavimas.

Europos Audito Rūmų pranešimas