Europos auditoriai: nacionaliniai žemės ūkio planai ekologiškesni, bet į ES tikslus vis dar neatsižvelgta

Pagal 2023–2027 m. bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) valstybėms narėms suteikta lankstumo dėl to, kaip jų planuose turėtų būti atsižvelgta į plataus užmojo ES žaliuosius tikslus. Visos valstybės narės pritaikė žemės ūkio ir aplinkosaugos sąlygų išimtis, o kai kurios sumažino ekologiškų priemonių – jos yra būtinos, norint gauti ES lėšų – taikymo aprėptį arba atidėjo jų taikymą. Apskritai auditoriai daro išvadą, kad iš BŽŪP planų nematyti, jog ekologiniai užmojai būtų gerokai didesni.

Pagal 2021–2027 m. BŽŪP išmokėta 378,5 milijardo eurų suma ne tik siekiama užtikrinti teisingą ūkininkų pajamų paramą, apsirūpinimo maistu saugumą ir pragyvenimo šaltinius kaimo vietovėse, bet ir apsaugoti aplinką nuo žalos ir klimato kaitos, kurios taip pat gali daryti tiesioginį poveikį žemės ūkio gamybai (pavyzdžiui, dėl ekstremalių oro sąlygų).

„Ekologiškas bendrosios žemės ūkio politikos modelis pagerėjo. Tačiau palyginti su ankstesniais planais valstybių narių žemės ūkio planuose nematyti didelių skirtumų, – sakė už auditą atsakingas Audito Rūmų narys Nikolaos Milionis. – Darome išvadą, kad ES klimato ir aplinkos srities užmojai neatitinka nacionalinio lygmens užmojų. Taip pat manome, kad trūksta pagrindinių žaliojo veiksmingumo vertinimo elementų.“

Pagal naująją BŽŪP nustatyta daugiau sąlygų ES lėšoms gauti, o valstybėms narėms suteikta daugiau lankstumo taikant tam tikras taisykles. Į ją įtrauktos ekologinės sistemos, pagal kurias atlyginama už klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingą praktiką, ir šią politiką taikant dar kartą patvirtintos kaimo plėtros priemonės. Abiem atvejais buvo nustatyti reikalavimai skirti minimalią lėšų procentinę dalį aplinkos ir klimato priemonėms. Visos valstybės narės šių reikalavimų laikėsi. Tačiau auditoriai pažymi, kad BŽŪP planai nėra žymiai ekologiškesni nei ankstesniu laikotarpiu. Be to, kadangi kai kurie paramos sąlygų reikalavimai buvo sušvelninti (pavyzdžiui, dėl sėjomainos, siekiant pagerinti dirvožemio kokybę, kuri dabar nėra privaloma) reaguojant į 2024 m. gegužės mėn. ūkininkų protestus, plano žaliasis poveikis gali būti dar labiau sumažintas.

Auditoriai taip pat nustatė, kad BŽŪP planai nėra tinkamai suderinti su žaliuoju kursu, nors jis yra priskiriamas vienai pagrindinių ES klimato ir aplinkos politikos sričių. Taisyklėmis nereikalaujama, kad valstybės narės į savo žemės ūkio planus įtrauktų įvertintus BŽŪP įnašus siekiant žaliojo kurso tikslų. Auditorių teigimu, vienintelis išmatuojamas tikslas yra ekologiškai dirbamos žemės ploto didinimas, tuo tarpu pasiekti atitinkamą 2030 m. žaliojo kurso tikslą yra labai sunku. Jų analizė rodo, kad žaliojo kurso tikslų pasiekimas labai priklauso nuo veiksmų, kurie nepatenka į BŽŪP aprėptį.

Be to, auditoriai pabrėžia, kad stebėsenos sistema, skirta BŽŪP žaliajam veiksmingumui tikrinti, buvo supaprastinta, tačiau joje trūksta pagrindinių elementų (pavyzdžiui, ataskaitų dėl veiksmų, kurių įsipareigota imtis siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį, teikimas nėra faktinio sumažinimo požymis). Todėl jie rekomenduoja stiprinti sistemą, visų pirma nustatant aiškius tikslus ir rezultatų rodiklius pažangai vertinti.

• Pagal bendrąją žemės ūkio politiką numatyti didesni užmojai aplinkos ir klimato srityse, tačiau nacionaliniai planai nėra žymiai ekologiškesni
• Žaliąjį veiksmingumą sunku įvertinti, nes jis priklauso nuo savanoriškų schemų kokybės ir to, kaip ūkininkai įsisavina lėšas
• Reaguojant į ūkininkų protestus, kai kurie finansavimo reikalavimai buvo sušvelninti

EAR informacija