Europos Komisija patvirtino ES Gyvulininkystės strategiją

Gyvulininkystė yra esminė Europos aprūpinimo maistu saugumo ir strateginio savarankiškumo dalis. Beveik du trečdaliai ES piliečių suvartojamų baltymų yra gyvūninės kilmės. Gyvulininkystės produktai sudaro apie 40 % visos Europos žemės ūkio produkcijos ir prisideda prie aprūpinimo maistu saugumo, tiekiant aukštos kokybės baltymus ES ir visame pasaulyje, o jos eksporto pozicijos yra labai stiprios.

2025 m. Europos Sąjungos gyvulių populiaciją sudarė 132 mln. kiaulių, 72 mln. galvijų, 54 mln. avių, 10 mln. ožkų ir apie 1,6 mlrd. naminių paukščių. Šis sektorius taip pat atlieka svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį, nes užtikrina užimtumą ne tik žemės ūkyje, bet ir  maisto pramonėje – apie 7 mln. žmonių ir 4 mln. ūkių ES. Tai apima 42 % ES žemės ūkio darbo jėgos, palaiko daugelio kaimo bendruomenių gyvybingumą ir apsaugo nuo kai kurių regionų apleidimo.

Gyvulininkystė remiama BŽŪP. Parama apima bazinę pajamų paramą, išmokas, susijusias su konkrečiomis gamybos sistemomis, ekologines schemas, kuriomis remiami aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės tikslai, ir kaimo plėtros priemones, kuriomis finansuojamos investicijos. Pirmaisiais 2023–2027 m. BŽŪP metais su gyvuliais susijusioms intervencijoms, išmokėtoms už gyvulius, buvo skirta apie 4 mlrd. EUR, ir tai sudaro apie 10 % viso BŽŪP finansavimo.

BŽŪP po 2027 m. projekte numatyta papildoma parama mišriems ūkiams, kuriuose derinami pasėliai ir gyvuliai, taip pat ūkiams vietovėse, kurioms gresia apleidimas, ir ūkiams, kuriems kyla gamtinių kliūčių, siekiant padėti išlaikyti gyvulininkystės produkciją kaimo vietovėse.

Turbūt geriausiai pagrindinį strategijos tikslą apibūdino Vokietijos žemės ūkio ministras liepos 13 d. įvykusioje ES žemės ūkio taryboje: „reikia sugrąžinti gyvulių augintojams pasitikėjimą, kad jie galėtų planuoti savo ateitį“. Lietuvos ir kitų ES valstybių narių atstovai, išsakydami savo šalių pozicijas dėl Gyvulininkystės strategijos, pabrėžė būtinybę spręsti užsitęsusią krizę pieno sektoriuje. Kol kas ES sprendimo šiuo klausimu vis dar nėra. 

Ar bus pagaliau imtasi realiais veiksmais, o ne deklaracijomis atstatyti pasitikėjimą – pamatysime ateityje.

Kartu su „ES Gyvulininkystės strategija“ Komisija patvirtino „Baltymų veiksmų planą“, kuriuo siekiama sukurti autonomišką ir tvarią bendrijos apsirūpinimo baltymais sistemą.

Reikia tikėtis, kad neseniai Žemės ūkio ministerijos specialistų parengtos Nacionalinės Gyvulininkystės plėtros strategijos gairės 2026-2030 metams, kurioms esmines pastabas teikė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, bus iš esmės perdarytos ir taps ambicinga ir ilgalaike Gyvulininkystės strategija, kaip numatyta šios ir ankstesnių Vyriausybių programose. Svarbiausia, kad neatsitiktų taip, kaip su Nacionaline 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa – rezultatai nepasiekti, valdininkų, kurie už tai atsakingi, nėra. 

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES GYVULININKYSTĖS STRATEGIJA - visą tekstą rasite čia.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija