334 europarlamentarai balsavo „už“, 324 „prieš“ ir 11 susilaikė. Akivaizdu, jog Europos ūkininkų kova, prie kurios aktyviai prisidėjo ir Lietuvos žemdirbiai, nebuvo beprasmė.
„Renew Europe“, žalieji ir kairieji rėmė kreipimąsi į ETT ir iš esmės, nors ir su tam tikromis išimtimis, yra prieš prekybos susitarimą.
Kraštutinių dešiniųjų grupė „Patriots for Europe“ taip pat pritarė „Mercosur“ stabdymui.
Didžiausios Parlamento frakcijos – Europos liaudies partija bei Socialistai ir demokratai – gynė prekybos susitarimą ir balsavo prieš kreipimąsi į teismą. Tačiau abiejose politinėse grupėse kai kurie europarlamentarai nepritarė frakcijų pozicijai.
Europos konservatoriai ir reformatoriai leido savo įstatymų leidėjams laisvai balsuoti, ir kilo susiskaldymas: Lenkijos, Airios ir Prancūzijos europarlamentarai balsavo už sprendimo perdavimą ETT, o Italijos, Čekijos, Belgijos ir Baltijos šalių europarlamentarai balsavo prieš.
Europos ūkininkus vienijanti skėtinė organizaija “Copa-Cogeca” jau išplatino tokį pranešimą: „Lemiamas EP narių balsavimas patvirtina teisėtą ES ūkininkų bendruomenės susirūpinimą ir mobilizacijos pastangas. Europos Parlamento balsavimo dėl „Mercosur“ susitarimo perdavimo ETT rezultatas aiškiai rodo, koks prieštaringas yra šis susitarimas.
Tai taip pat rodo, kad ūkininkų bendruomenės pateikti argumentai, kuriais siekiama tik sąžiningumo, daugeliui parlamento narių, nepriklausomai nuo nacionalinės ir politinės priklausomybės, pasirodė prasmingi.
Europos ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai pirmieji kenčia nuo geopolitinių sukrėtimų ir neramumų. Sąžininga ir subalansuota prekyba, suderinta su vidaus politika, turi būti užtikrinta net ir neapibrėžtais laikais. Prekybos politika negali toliau skatinti žemesnių standartų...
...Dabartinis pasaulinis neapibrėžtumas yra papildoma priežastis ES investuoti į ir saugoti sektorių, kuris yra pats Europos projekto pagrindas, nes jis skatina ES ekonomiką, prisidėdamas prie teigiamo žemės ūkio ir maisto prekybos balanso bei palaiko kaimo bendruomenes, kartu aprūpindamas piliečius saugiu, aukštos kokybės maistu“.
Prieš tai suveikė ir organizacijos skelbtas Europos ūkininkų mobilizacijos II aktas: vakar 6000 ūkininkų iš 15 ES valstybių narių stovėjo petys į petį, blokuodami Europos kvartalo Strasbūre gatves su 1000 traktorių.
Šią akciją organizavo pagrindinė Prancūzijos žemės ūkio sąjunga „Fédération Nationale des Syndicats d’Exploitants Agricoles“ (FNSEA) ir jos jaunimo skyrius „Jeune Agriculteurs“ (JA), o „Copa-Cogeca“ aktyviai rėmė ir kvietė Europos ūkininkus jungtis į protestus.
Kaip skelbia ūkininkų skėtinė organizacija, šios akcijos metu buvo siekiama ne tik sustabdyti „Mercosur“ buldozerį, bet ir pasmerkti ūkininkus nuskurdinančios „susilpnintos ir fragmentiškos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pasekmes, nesąžiningus prekybos susitarimus, vis dar klestinčią biurokratiją ir reguliavimo netikrumą, kurie blokuoja tvarias investicijas ir kartų atsinaujinimą, kartu kelia grėsmę ES žemės ūkio ir maisto saugos išlikimui bei ateičiai“.
Airių europarlamentaras Barry Cowenas portalui „Agriland“ palankiai įvertino EP balsavimo rezultatus: „Šiandienos balsavimas buvo skirtas tam, kad viskas būtų daroma tinkamai. „Mercosur“ susitarimo perdavimas Europos Teisingumo Teismui užtikrina, kad būtų visapusiškai gerbiamas teisinis tikrumas, demokratinė atskaitomybė ir parlamento, kaip bendro įstatymų leidėjo, vaidmuo. Šis susitarimas kelia didelių klausimų Airijos ir Europos žemės ūkiui, ypač dėl sąžiningos konkurencijos, vykdytinų apsaugos priemonių ir principo, kad importas turėtų atitikti tuos pačius standartus, kurių reikalaujama iš ES ūkininkų.“
Tuo tarpu Vitelio Brustolinas, Kolumbijos universiteto Tarptautinių ir viešųjų reikalų mokyklos (SIPA) docentas ir Harvardo universiteto Mokslo istorijos katedros tyrėjas, portalui „Latin America Reports“ teigė: „Visų pirma, buvo aišku, kad Europos Parlamente bus ši blokada. Tokio tipo analizė, anot Europos Sąjungos, trunka 16–18 mėnesių, o Europos Parlamento nariai susitarimą vertins tik po to, kai teismas nuspręs, ar ES ir „Mercosur“ susitarimo teisinis pagrindas atitinka ES teisę... Jeigu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims sprendimą prieš susitarimą, manydamas, kad jis pažeidžia ekonominio bloko teisinį pagrindą, pasirašytą susitarimą reikėtų iš dalies pakeisti, nustatant naujus terminus, dėl kurių laukimas būtų ilgesnis“.
Kaip praneša „Euronews“, dabar Europos Teisingumo Teismas svarstys, ar prekybos susitarimas atitinka ES sutartis.
EP nariai, siūlę perduoti šį klausimą svarstyti teisme, mano, kad susitarimo padalijimas, paliekant prekybos dalį tik ES Tarybos ir ES Parlamentui tvirtinti, buvo Europos Komisijos taktika, kuria siekiama „užkirsti kelią valstybių narių nacionaliniams parlamentams pasisakyti dėl susitarimo“, o teismas tokią nacionalinių parlamentų ignoravimo praktiką galėtų laikyti neteisėta.
Rezoliucijoje, kuria raginama ginčyti susitarimą, taip pat ginčijamas ir vadinamojo „perbalansavimo mechanizmo“, numatyto susitarime, teisėtumas, kuris leistų „Mercosur“ šalims imtis kompensacinių priemonių, jei būsimi ES įstatymai sumažintų jų eksportą į Europą.
Vakar priimtas kreipimasis sustabdo patvirtinimo procedūrą Europos Parlamente, dėl kurios galutinis balsavimas turėjo įvykti ateinančiais mėnesiais. ETT sprendimo priėmimas gali užtrukti ilgiau nei metus, o tuo tarpu susitarimo patvirtinimas bus įšaldytas.
Tačiau Europos Komisija vis dar gali laikinai taikyti susitarimą, kol nagrinėjama parlamento apeliacija, nepaisant kelių EP nariams išsiųstų ir „Euronews“ matytų elektroninių laiškų, kuriuose įsipareigojo to nedaryti.
Kaip pareiškė Komisijos atstovas spaudai, techniškai tai įmanoma, tačiau kyla pavojus, kad ES institucijų santykiai taps įtempti ir Bendrijoje prasidės politinis neapibrėžtumas bei ryškus susiskaldymas.
Po balsavimo parlamente Europos Komisijos atstovas spaudai pareiškė, kad Komisija „apgailestauja dėl sprendimo“ ir „sieks įtikinti įstatymų leidėjus šio prekybos susitarimo geostrategine svarba“.
Paklaustas apie laikiną susitarimo taikymą, atstovas spaudai teigė, kad šis klausimas bus aptartas ketvirtadienį vyksiančiame neeiliniame ES vadovų susitikime, prieš priimant sprendimą dėl tolesnių veiksmų.
Parengė Ričardas Čekutis