Šiuo metu tik dviejose pasaulio šalyse – nuo 2020 m. Singapūre, o nuo praėjusių metų birželio ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – legalizuota kultivuotos mėsos, dar vadinamos in vitro mėsa, gamyba. Joje naudojamos gyvūnų ląstelės (tai gali būti ir kamieninės ląstelės), paprastai paimtos atliekant gyvo ar neseniai paskersto gyvūnų biopsiją arba išimant jas iš apvaisinto kiaušinėlio. Šios ląstelės dedamos į specialią terpę, skatinančią jų dauginimąsi. Pasak mokslininkų, kai kurios ląstelės gali daugintis per trisdešimt kartų, kol prireiks naujos biopsijos.
Šiuo būdu gaunamos kultivuotos mėsos skonis ir kvapas yra beveik identiški tikros mėsos, tačiau tekstūra kiek kitokia. Šiuo metu pasaulyje vištienos mėsą gamina ir parduoda dvi įmonės: „ Upside Foods“ ir „Good Meat“. Taip pat daug praktikuojama gaminant jautieną.
Tikimasi, kad iš ląstelių auginama mėsa ateityje taps patogia alternatyva natūraliai gyvūnų mėsai ir padės spręsti maisto trūkumo pasaulyje problemą. Nors ši pramonės šaka dar tik pradedama vystyti ir yra eksperimentų stadijoje, Europos ūkininkams kelia pagrįstą nerimą ir daug klausimų.
Vienos tokių – ar tikrai ląstelių pagrindu pagaminta mėsa gali būti laikoma „draugiškesniu“ gamybos būdu, kai, pavyzdžiui, Europoje yra draudžiama mėsos gamyboje naudoti hormonus ir klonuoti gyvūnus. Aštriai keliamas klausimas ir apie ekonominę reikalo pusę – kaip užtikrinti gyvulininkystės ir kaimo vietovių vystymąsi? Kritiškai sumažėjus tradicinių gyvulių ūkių, bus nereikalingi grūdai ir pašarai. Jų laboratorijose gaminamai mėsai nereikės.
Ūkininkai nerimauja, kad išpopuliarėjus kultivuotos mėsos kultūrai, gali būti užkirstas kelias vartotojams, ypač mažiau pasiturintiems, gauti tikros mėsos. Be to, svarstoma, ar galima užtikrinti kamieninių ląstelių technologijos saugumą, kad būtų išvengta pavojaus vartotojų sveikatai, nes kol kas nėra pakankamai žinių šioje srityje.
Pastaraisiais Europos žemės ūkis patiria didelį spaudimą dėl į aplinką išmetamų didelių CO2 kiekių, taikomos įvairios priemonės ir veiklos ribojimai šiai taršai mažinti. Nenuostabu, kad buvo tikimasi, jog laboratorijose gaminamos mėsos pramonė bus mažiau tarši ir prisidės kovojant su klimato kaita. Tačiau, pasak Oksfordo universiteto aplinkosaugos mokslininkų, vištos mėsos iš ląstelių gamybos procesui reikalingas energijos kiekis yra toks didelis, kad auginamos mėsos anglies pėdsakas yra keliskart didesnis nei natūralios vištienos.
ŪP portalo informacija
Asociatyvi 123rf nuotr.
UAB „Ūkininko patarėjas“
Įmonės kodas 133122411
PVM mokėtojo kodas LT331224113
Ats. sąsk. nr. LT154010042500061234,
LUMINOR bankas
Gedimino g. 27, LT-44319 Kaunas
Tel. (8-37) 225 300
El. paštas: referente@ukininkopatarejas.lt
Duomenys apie UAB „Ūkininko patarėjas“ kaupiami ir saugomi LR Juridinių asmenų registre
© 2022 - UAB „Ūkininko patarėjas” | Visos teisės saugomos