Ežerai žemei sukaupė dovanų, kurių ūkininkai nepasiekia

Lietuva yra itin palankioje geografinėje aplinkoje, mat joje tūkstantmečius kaupiasi ir gali būti išgaunamas bei naudojamas sapropelis. Visgi šią natūralią dirvos eroziją stabdančią trąšą naudoja vos keli ūkiai. Lengviau, bet gerokai brangiau naudoti atvežtinius humusus ir kitus papildus, kurių efektyvumas keleriopai mažesnis už pelkėjančiuose ežeruose besikaupiantį menkai naudojamą turtą.

Glūdi milijardiniai ištekliai

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) duomenimis, 76 išžvalgytuose senuose šalies ežeruose sapropelio ištekliai gali siekti iki 155 mln. kub. metrų, tačiau, net ir pesimistiniais vertinimais, šio turto ištekliai galėtų būti ir keliolika kartų didesni.

VšĮ „Grunto valymo technologijos“ žiniomis, daugiau kaip 4 tūkstančiuose Lietuvos ežerų esama apie 5,8 mlrd. kub. metrų sapropelio. Ežerų kilmės pelkėse po durpėmis slūgso dar 4,5 mlrd. kubų. Uždumblėjusiuose ežeruose, kuriuos ketinama per artimiausią laikotarpį valyti, yra susikaupę iki 1,5 mlrd. kub. metrų sapropelio.

Dešimtmečius neįvertinamas

Sapropelis ir iš jo pagaminti produktai kaip organinė trąša jau naudojami kelis dešimtmečius, tačiau pernelyg vangiai. Tai organinės ir mineralinės nuosėdos, susiformavusios ežerų dugne iš augalinių ir gyvūninių organizmų liekanų. Šios nuosėdos – per tūkstančius metų ir tik gamtos sukurta organinė trąša. Yra nustatyta, kad per metus senų ežerų dumble nusėda po kelis milimetrus šios drebučių pavidalo medžiagos ir kai kuriuose užpelkėjusiuose vandens telkiniuose jos sluoksnis gali sudaryti nuo kelių iki keliolikos metrų.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 113, p. 1-3-8

Petras MARTINKĖNAS