Kaip praneša Vyriausybės atstovas EŽTT, spalio 11-ąją Vyriausybei perduota peticija Buja prieš Lietuvą. Pareiškėjas, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos užtikrinama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, skundžiasi, kad jam skirta bauda už suarimą kelio, kuris nebuvo tinkamai pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, taigi sankcija nepagrįsta.
Pasėjo grūdus – paaiškėjo, kad buvo kelias
2017 m. pareiškėjas su žemės sklypo, esančio Trakų r. Grendavės seniūnijoje, savininkais sudarė panaudos sutartį. Taip jis įgijo teisę sklypą naudoti žemės ūkio veiklai.
2020 m. NŽT specialistai atliko žemės naudojimo patikrinimą ir aptiko, kad anksčiau buvęs bendro naudojimo kelias suartas, jo vietoje pasėti grūdai.
Už administracinį teisės pažeidimą – neteisėtą žemės užėmimą ar naudojimą – ūkininkui NŽT skyrė 450 eurų baudą.
Nerado kelio jokiuose dokumentuose
Ūkininkas nesutiko su paskirta bauda. Jis teigė, kad kelias nepažymėtas jokiuose dokumentuose. O jų peržiūrėjo nemažai, nuo savininkų pateikto sklypo plano iki NŽT Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės Trakų rajono savivaldybės Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įbraižymo žemėlapio.
Tai vyras siekė įrodyti per teismus, tik argumentus administraciniai teismai Lietuvoje atmetė. Jie nustatė, kad aptariamas kelias buvo pažymėtas 2000 ir 2004 metais Vilniaus apskrities viršininko įsakymais patvirtintuose Grendavės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose. Jie buvo prieinami internete, todėl pareiškėjas apie tai esą turėjo žinoti.
Trakų rajono ūkininkas įrodinėjo, kad vėlesniuose Grendavės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose (2006 ir 2008 m.), kelio nebeliko. To nepaisant teismai konstatavo, kad vėlesni planai neturėjo įtakos senesnių planų galiojimui. Jie taip pat nurodė, kad nėra reikalavimo vietinės reikšmės kelią registruoti viešuosiuose registruose.
Vis dėlto teismai ūkininkui skirtos baudos dydį sumažino šimtu eurų – iki 350 Eur.
EŽTT tvirtina, jog nubaustas nepagrįstai
Trakų rajono žemdirbys EŽTT skundžiasi, kad naujausi prieinami dokumentai rodo, jog nebuvo jokių kliūčių suarti atitinkamą sklypo dalį. Taigi pats baudos skyrimo faktas prieštarauja teisinio tikrumo principui.
Lietuvos Vyriausybei perduotame dokumente EŽTT teigia:
„EŽTT, spręsdamas dėl peticijos priimtinumo ir esmės, vertins, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė netrukdomai naudotis savo nuosavybe Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio požiūriu. Svarbiausia, ar pareiškėjo teisės naudotis žemės sklypu suvaržymas buvo numatytas teritorijų planavimo dokumentuose ir kituose teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kurie būtų pakankamai prieinami, tikslūs ir jų taikymas numatomas“.
ŪP portalo inf.
Asociatyvi 123rf nuotr.