Columbus -8,2 °C Nedidelis sniegas
Ketvirtadienis, 20 Vas 2025
Columbus -8,2 °C Nedidelis sniegas
Ketvirtadienis, 20 Vas 2025

Fazanų medžioklė skatina biologinę įvairovę

2025/01/29


Medžiotojų pastebėjimai, gyvūnų populiacijos kaitos tendencijos, įvairios išvados apie gamtoje vykstančius procesus dažnai laikomos nereikšmingomis, net kvailomis ir nenaudingomis, nes tai esą nėra moksliška, įrodyta ar pagrįsta. Tačiau dažnai tie pastebėjimai ir išvados pasirodo besantys teisingi, vis dėlto, kai galų gale mokslas pagauna medžiotojų teiktą informaciją, įrodydamas jos teisingumą, situacija gamtoje jau vėl būna pasikeitusi.

Papildo vietines populiacijas

Medžiotojai dažnai vadinami žudikais, šaudytojais, vaizduojami kaip šlovės nekeliančio ir perdėtai blogo būdo. Vis dėlto vis daugiau tyrimų liudija tai, kad medžiotojai yra žalesni nei patys žaliausi tarp žaliųjų. Tvari medžioklė yra tai, kas užtikrina buveinių ir rūšių apsaugą. Nežinantiems sunku suprasti, kaip taip būna, kad medžiotojas gyvūną nužudo, bet kartu ir jį saugo. O iš tiesų tai labai efektyvus mechanizmas, nes suteikia gyvūnams net labai didelę vertę. Štai keletas pavyzdžių, kad antimedžiotojų smerkiami veiksmai iš tiesų didina biologinę įvairovę ir padeda atsigauti įvairioms nykstančių gyvūnų rūšims.

Ne tik antimedžiotojai, bet ir kai kurie medžiotojai į laisvę paleistų fazanų ir ančių medžioklės nelaiko tikra medžiokle. Nemažai medžiotojų net atsisako tokiose dalyvauti, nors daugelyje šalių tokia medžioklės rūšis yra gana populiari ir netgi kainuoja didelius pinigus. Įdomu tai, kad net, pavyzdžiui, Latvijoje žuvų ištekliai atkuriami paleistomis žuvimis įvairiuose vandens telkiniuose, tačiau toks žvejų elgesys vertinamas kaip nuopelnas, o ne žala. O kai tai daro medžiotojų bendrijos – dėl įvairių priežasčių, – tai vertinama kaip blogas ir neteisingas elgesys. Daug kur į laisvę paleisti paukščiai papildo vietines populiacijas, laikui bėgant puikiai prisitaiko ir iš esmės tampa laukiniais paukščiais. Medžioklės sezono metu dalis jų sumedžiojama ir naudojama, o dalis lieka gamtoje.

Naujausias tyrimas, atliktas Danijoje, rodo, kad tokia praktika yra labai palanki saugomoms paukščių rūšims, pavyzdžiui, kilniajam ereliui (lot. Aquila chrysaetos). Kaip paaiškėjo, šie metai buvo ypač sėkmingi kilniojo erelio populiacijai, registruotas reikšmingas augimas po kelerių metų stagnacijos. Šiais metais kilnieji ereliai apsigyveno aštuoniose teritorijose, šešiose iš jų susiformavo stabilios lizdus sukančios poros, iš viso užauginti septyni jaunikliai. Nuo 1998 m., kai Danijoje buvo užfiksuotas pirmasis kilniųjų erelių bandymas sukti lizdą, iki šiol lizdus paliko 68 paukščių jaunikliai.

fazanu medziokle

Šią teigiamą tendenciją iš dalies galima sieti su medžiotojų indėliu, ypač susijusiu su fazanų (lot. Phasianus colchicus) veisimu ir paleidimu medžioklės tikslais. Kilnieji ereliai, kaip aukščiausio lygio plėšrūnai, dažnai minta fazanais, o šių paukščių prieinamumas yra labai svarbus šių plėšriųjų paukščių išlikimo ir dauginimosi sėkmės veiksnys. Medžiotojų ir gamtos apsaugos organizacijų bendradarbiavimas, užtikrinant pakankamą maisto bazę ir saugant kilniųjų erelių buveines, prisidėjo prie jų populiacijos atsigavimo.

Nepaisant įvairių iššūkių, 2024 m. rezultatai liudija apie kilniųjų erelių populiacijos atsinaujinimo Danijoje potencialą. Norint užtikrinti ilgalaikį šių didingų paukščių išlikimą ir gerovę regione, būtinas tolesnis medžiotojų, gamtos apsaugos organizacijų ir visuomenės bendradarbiavimas. Šis pavyzdys puikiai parodo, kaip tvarkomi, prižiūrimi ir medžiotojų sukurti medžioklės ūkiai dirba ne vien tik dėl medžiotojų interesų. Net jei medžiotojai dėl įvairių priežasčių sumedžioja tam tikrą skaičių fazanų, jų indėlis į saugomų rūšių apsaugą yra neginčijamas.

Poveikis biologinei įvairovei

Neseniai Ispanijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad komerciniai raudonkojų keklikų (lot. Alectoris rufa) medžioklės ūkiai sukuria tarytum rūšių apsaugos salas, skatindami biologinę įvairovę žemės ūkio kraštovaizdžiuose. Tyrėjai palygino biologinę įvairovę ir paukščių bei žinduolių populiacijas dešimtyje komercinių raudonkojų keklikų medžioklės ūkių su dešimčia žemės ūkio teritorijų centrinėje Ispanijoje. Buvo atlikti transektų tyrimai, siekiant įvertinti rūšių turtingumą ir individų skaičių.

Rezultatai parodė didesnę paukščių gausą būtent medžioklės ūkiuose. Iš viso buvo nustatytos 75 paukščių rūšys, iš kurių 63 – medžioklės plotuose, ir 52 – kontroliniuose plotuose. Medžioklės plotuose buvo pastebėta didesnė paukščių rūšių gausa, ypač plėšriųjų paukščių.

Taip pat naudos gavo žinduolių populiacijos. Laukiniai triušiai (lot. Oryctolagus cuniculus) buvo septynis kartus dažniau aptinkami medžioklės ūkiuose, o nykstanti ispaninė lūšis (lot. Lynx pardinus) buvo pastebėta tik medžioklės plotuose. Iki XX a. pabaigos ispaninių lūšių populiacija sumažėjo iki mažiau nei 100 individų, todėl tai labiausiai nykstanti kačių rūšis pasaulyje. Ispaninės lūšys daugiausia minta laukiniais triušiais, o triušių populiacijų mažėjimas buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių lūšių išlikimo problemas. Iki 2023 m. ispaninių lūšių populiacija išaugo iki apytikriai 1,5 tūkst. individų, tačiau ji tebėra trapi ir priklauso nuo tolesnių išsaugojimo priemonių. Todėl šiems gyvūnams yra nepaprastai svarbi triušių populiacija, ir nenuostabu, kad ispaninės lūšys pastebėtos būtent tuose plotuose, kur gyveno ir daug triušių.

Raudonkojų keklikų medžioklės ūkio sukurtos šėryklos ir vandenvietės pritraukė ir kitų rūšių, įskaitant triušius (45 proc.) ir paukščius (21 proc.), skatindamos biologinę įvairovę.

vilkų akcija

Ispanijos ekosistemose triušiai atlieka svarbų vaidmenį kaip pagrindinis plėšrūnų, įskaitant ispanines lūšis ir daugelį plėšriųjų paukščių, maisto šaltinis. Tvariai triušių populiaciją kontroliuojantys medžioklės ūkiai kartu užtikrina maisto šaltinį kitoms rūšims, tokiu būdu palaikydami ekosistemos pusiausvyrą. Taip pat pastebėtas plėšriųjų paukščių populiacijos didėjimas. Plėšrieji paukščiai, pavyzdžiui, didieji apuokai (lot. Bubo bubo) ir pievinės lingės (lot. Circus pygargus), dažniau pastebimi medžioklės plotuose, nes šiose teritorijose yra stabili maisto bazė ir mažesnis antropogeninių trukdžių lygis.

Be minėtų veiksnių, negalima nepaminėti medžioklės ūkių ekonominės svarbos. Komercinė medžioklė teikia pajamų, kurios reinvestuojamos į buveinių gerinimą, plėšrūnų kontrolės programas ir vandens infrastruktūros sukūrimą, naudingą visoms rūšims. Šis požiūris taip pat motyvuoja žemės savininkus laikytis aplinkai nekenksmingos praktikos. Biologinės įvairovės nauda ne medžioklės sezonu taip pat yra reikšminga, tai reiškia, kad net tada, kai medžioklė nevykdoma, infrastruktūra, tokia kaip šėryklos ir vandenvietės, ir toliau veikia kaip ištekliai kitiems gyvūnams. Tai rodo medžioklės ūkių poveikį, kuris viršija savo pradinę paskirtį. Šis tyrimas pabrėžia būtinybę integruoti medžioklės ūkius į gamtosaugos strategijas, ypač intensyvaus žemės ūkio regionuose. Apgalvotas ir tvarus medžioklės plotų valdymas gali tapti vertinga priemone, siekiant apsaugoti nykstančias rūšis ir skatinti biologinę įvairovę.

Kaip yra pas mus?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 28 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Žurnalo „Medžioklė“ redaktorė Linda DOMBROVSKA

medžioklės žurnalas

Dalintis