G. Gečiauskienė: Ar Rusijos rublis kris toliau?

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

Rusijos rublis pastaraisiais mėnesiais yra tapęs turbūt pačia įdomiausia valiutų pasaulio figūra. Svyravimai, kurie kitoms valiutoms būdingi kelių mėnesių laikotarpyje, rublį ištinka per vieną dieną. Tikėtina, kad rublis ir toliau bus linkęs kristi. Todėl Lietuvos įmonėms, kurios gauna pajamas rubliais, vertėtų apsvarstyti galimybes mažinti rublio valiutos riziką.

 Neteko 50 proc.

 Vadinti rublį svyruojančia valiuta tampa keblu, nes jis tiesiog krenta laisvu kritimu. Per mažiau nei dvejus metus rublis neteko 50 proc. savo vertės. Vien per pastaruosius keturis mėnesius rublio, palyginti su JAV doleriu, kritimas siekė 37 proc. Nuo spalio pabaigos iki praėjusios savaitės pabaigos nuosmukis siekė 17 proc. Tokia tendencija įgauna pagreitį ir tampa panaši į laisvą kritimą. Kas gi vyksta, kas laukia vėliau ir kaip reaguoti verslui tokioje tarsi nevaldomoje aplinkoje?

 Per savaitę – po kelis milijardus JAV dolerių

 Rusijos centrinis bankas iki šiol rubliui taikė kurso svyravimo „koridorių“ dviejų valiutų krepšelio atžvilgiu, nors ne kartą yra koregavęs ir patį koridorių. Tačiau šį pirmadienį bankas pasielgė kitaip. Centrinis bankas praėjusios savaitės pabaigoje pareiškė, kad ribos intervencijų sumas, ir jį tikrai galima suprasti – per savaitę išleisdamas po keletą milijardų JAV dolerių valiutų intervencijoms, centrinis bankas ėmė sparčiai naudoti šalies užsienio atsargas. Akivaizdu, kad taip ilgai tęstis negalėjo.

Paslaptis, kaip elgsis centrinis bankas ateityje, truko vos keletą dienų –  pirmadienį paskelbta, kad rublio kurso „koridorius“ yra naikinamas ir rublis priartėja prie laisvai svyruojančios valiutos statuso. Panašu, kad Rusijos centrinis bankas, įvertinus visas aplinkybes, pasielgė protingai – jis nutarė verčiau apsaugoti šalies aukso ir valiutos atsargas, užuot imitavęs veikimą.

Sustiprėdavo kelioms minutėms

 Kad centrinio banko intervencijos buvo bevaisės, lengviausia suprasti žiūrint rublio svyravimus – šalies centriniam bankui įvykdžius intervenciją, rublis sustiprėdavo kelioms minutėms, o po to ir vėl tęsdavo tą pačią kritimo tendenciją. Tuo metu su kiekvienu tokiu iššokimu į valiutų rinką, centrinis bankas prarasdavo iki 1 mlrd. JAV dolerių užsienio atsargų, kurios, nuo 2013 metų pradžios yra nukritę net 20 proc. iki 425 mlrd. JAV dolerių.

Taigi Naujausi Rusijos centrinis banko veiksmai yra nebūtinai tai yra geros žinios rubliui, tačiau tai yra be abejo protingas sprendimas Rusijos ekonomikos atžvilgiu. Po visų šių naujienų rublis per kelias valandas sugebėjo sustiprėti daugiau nei 3 proc. Tokį pokytį likvidi valiuta, pavyzdžiui JAV doleris, įprastomis aplinkybėmis gali patirti maždaug per mėnesį.

Tikėtina, kad šiuos veiksmus – taip pat ir palūkanų didinimą – paspartino dramatiškas naftos kainų kritimas, kuris lemia svarų išorinį šoką Rusijos ekonomikai.

Rusija stovi kryžkelėje

 Rusijos ekonomika tebestovi kryžkelėje: infliacija auga, investicijos mažėja, vartojimo pasaka, panašu, baigiasi, nes atlyginimai nebeauga ir yra linkę mažėti, mažmeninės prekybos augimo tempai taip pat slopsta, o nemokių skolininkų skaičius dramatiškai auga. Galiausiai, griežta monetarinė politika (aukštos palūkanų normos) stabdo skolinimąsi ir verslo plėtrą.

 Šios aplinkybės veda link minties, kad rublis ir toliau bus linkęs kristi. Todėl užsienio verslo įmonėms, kurios patiria nuostolių gaudamos pajamas rubliais, vertėtų apsvarstyti galimybes mažinti rublio valiutos riziką. Tam egzistuoja atitinkami finansiniai instrumentai.Tai galioja ir Lietuvos įmonėms, kurių pajamos rubliais kone kasdien praranda dalį vertės.