Galas laikinam valstybės žemės naudojimui

Susikirto ministerijos

NŽT į savo pavaldumą perėmusi ir žemės tvarkymo politikai dabar diriguojanti AM kepa teisės aktų projektus, kurie kelia susirūpinimą ne tik ūkininkams, bet ir ŽŪM. Vienas tokių – pavedimas NŽT nebeišduoti naujų ir nepratęsti jau išduotų leidimų laikinai naudotis valstybine žemės ūkio paskirties žeme. ŽŪM paragino tokį aplinkos ministro sprendimą sustabdyti, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes šalies žemės ūkiui.

„Kadangi nemaža dalis ūkininkų valstybinėje žemėje vykdo ūkinę veiklą turėdami leidimą laikinai naudotis valstybine žeme, tampa neaišku, ar bus užtikrinta, kad šiuo metu ūkininkų laikinai naudojami valstybinės žemės plotai, nepratęsus laikino naudojimo leidimų, būtų nedelsiant pradėti naudoti kitu pagrindu, pavyzdžiui, suteikiant galimybę juos išsinuomoti iki šiol juos naudojantiems ūkininkams. Nežinia, ar bus užtikrinta, kad ūkininkai galės laikinai tęsti žemės ūkio veiklą visuomenės poreikiams paimtuose žemės plotuose ir pan.“, – savo rūpestį kovo viduryje išreiškė ŽŪM.

Tą pačią dieną AM paskelbė aplinkos ministro Simono Gentvilo komentarą, kad asmenys, kuriems iki 2023 m. kovo 9 d. buvo suteikta teisė laikinai naudotis valstybine žemės ūkio paskirties žeme, ir toliau turės galimybę šia žeme naudotis. Minėtiems žemės naudotojams nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2024 metų gruodžio 31 d., per kurį tokia žemė turės būti suprojektuota, suformuoti sklypai ir atitinkamai sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys. Taip pat buvo pabrėžta, kad aplinkos ministro pavedimas netaikomas žemės sklypams, kurie paimti įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Nors aplinkos ministras prakalbo apie pereinamąjį laikotarpį, tačiau ūkininkams ramiau netapo. „Taip, girdėjome, kad kovo 9 d. pavedimas atšauktas ar pakoreguotas, ir 2 metams pratęsta galimybė laikinai naudotis valstybine žeme. Ūkininkai buvo sunerimę, kai išgirdo, kokį nurodymą aplinkos ministras davė NŽT. Toks sprendimas „iškrito“ kaip sniegas vidurvasarį, niekas nieko nederino su ūkininkų organizacijomis. Dabar ta skylė kuriam laikui užlopyta, bet žemdirbiai nėra tikri, kad vėl nesuliepsnos gaisras. Dabar gyvename taip: kone kas dieną – po naujieną“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė.

Aiškumo kol kas nėra

Savivaldybių administracijų atstovai ŪP sakė, kad kol kas aiškumo nėra ir jiems – nustatytos naujos tvarkos jie dar nematė. „Laukiame pasėlių deklaravimo pradžios, tada ir paaiškės, ar bus išduodami leidimai laikinai naudotis valstybine žeme. NŽT priklauso kitai ministerijai, tad gali būti naujų dalykų“, – nieko konkretaus pasakyti negalėjo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė.

Jai antrino Akmenės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Gražina Gauronskienė. „Ar NŽT išdavinės laikinus leidimus naudotis valstybine žeme, ar ne, matysime, kai prasidės pasėlių deklaravimas. Jeigu ne – bus problemų. Ūkininkaujantieji negalės deklaruoti tų plotų, negaus tiesioginių išmokų, o valstybė – pajamų iš žemės nuomos mokesčio. Galėjo leisti žmonėms susitvarkyti, ūkininkai norėtų pereiti prie nuomos, bet projektavimo darbai užtrunka“, – pastebėjo G. Gauronskienė.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė redakcijai tvirtino, kad yra daug neišspręstų valstybinės žemės valdymo klausimų, dėl ko labiausiai nukenčia ūkininkai, kurie dirba tokią žemę. „Gaila, kad iki pasėlių deklaravimo nebuvo sutvarkyti žemės valdymo teisės reikalai. Gali būti, kad NŽT nesiėmė atitinkamų veiksmų, nes keitėsi jos pavaldumas. Gal laukė naujų sprendimų ir pavedimų iš kitos ministerijos. Bet kuriuo atveju, jeigu NŽT neatliko namų darbų, prašome, kad leistų deklaruoti pagal anksčiau buvusią tvarką – jeigu ūkininkas žemę dirbo, tegu ir leidžia jam ją deklaruoti“, – išeitį matė ŪP pašnekovė.

Daug kliūčių ir įvairių niuansų

Z. Bakanienė užsiminė, kad ir pernai buvo nesklandumų dėl laikino naudojimosi valstybės žeme. Vieniems tokie leidimai buvo pratęsiami, kitiems – ne. Ji aiškino, kad yra įvairių priežasčių, lemiančių valstybinės žemės naudojimo nesklandumus. Viena jų – patys žemdirbiai laiku nesusitvarko dokumentų, pavyzdžiui, dar yra nemažai asmenų, kurie neįsiteisino kelių hektarų asmeninio ūkio žemės. Tačiau valstybinės žemės sutvarkymo procese yra daugiau įvairių kliūčių ir visokių niuansų.

„Kitas dalykas, kad ne visa valstybinė žemė pažymėta žemėlapiuose. Būdavo, kad ją nori deklaruoti žmonės, kurie yra susitvarkę valdymo teisę, bet žemėlapiuose ji nepažymėta. Šioje srityje dar daug galvos skausmo, vis laukiame sprendimų, iki deklaravimo pradžios laiko dar yra. Labai gali būti, kad situacija bus panaši į pernykštę, kada ne visus dirbamus valstybinės žemės plotus ir pasėlius ūkininkai galėjo deklaruoti, nes nebuvo galima sudaryti sutarčių, taip pat ir dėl kitokių reikalų. Viena aišku – jie negavo išmokų“, – konstatavo Z. Bakanienė. Ji minėjo, kad Panevėžio krašto ūkininkams kyla daugiau problemų dėl tiesiamos „Rail Baltica“ magistralės. „Galutinai neaišku, kokiomis teritorijomis ta vėžė bus suformuota, ar Gustonyse bus sustojimas ir t. t. Čia daug neišspręstų žemės valdymo klausimų, kurie taip pat apsunkina ūkininkavimą“, – tikino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovė.

Rodo į Žemės įstatymą

AM skelbė, kad nuo šių metų sausio perėmus NŽT pavaldumą ir išanalizavus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinio vertinimo išvadas bei ŽŪM Centralizuoto vidaus audito skyriaus rekomendacijas, pateiktas 2022 m. vasario 28 d. ataskaitoje, buvo aptiktas be teisinio pagrindo laikino naudojimo paskirties žemės suteikimo naudotis procesas ir nevykstant jokiems konkursams. Esą tokiu būdu valstybėje buvo išdalyta apie 35 tūkst. ha žemės. Siekiant sustabdyti „neskaidrų ir neteisėtą žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis procesą“, šių metų kovo 9 d. NŽT direktoriui buvo pavesta nepriimti naujų įsakymų dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė ŪP aiškino, kad minėtas kovo 9 d. sprendimas nebuvo pakoreguotas, o NŽT pavesta parengti veiksmų planą, kaip bus užtikrinta asmenims, kuriems valstybinės žemės plotai buvo suteikti laikinai naudotis, pereiti prie nuomos santykių. „Žmonės bus įspėti, kad jie nebegalės toliau pratęsti laikino naudojimo, jiems bus pasiūlyta dalyvauti rengiant žemės reformos projektus, kur jų naudojama žemė bus suprojektuota, suformuoti sklypai. Patvirtinus žemės projektą, bus atliekami kadastriniai matavimai, žemės sklypas užregistruojamas ir sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis“, – aiškino aplinkos viceministrė.

Ji pridūrė, kad toliau tęsti laikiną valstybinės žemės naudojimą nenumatoma, nes toks pagrindas nėra numatytas Žemės įstatyme. Pagal jį leidžiama valstybinę žemę išnuomoti, parduoti arba suteikti panaudai, o laikinas naudojimas nėra reglamentuotas. M. Juodvalkė priminė, kad laikino valstybės žemės naudojimo pagrindas yra atsiradęs NŽT direktoriaus įsakymu 2012 metais. „Ta žemė, kuri suteikiama laikinai naudotis, yra laisvos valstybinės žemės gabalėlis, tai nesuformuoti sklypai, jie neįregistruoti Registrų centre“, – aiškino aplinkos viceministrė.

Neturės įtakos deklaravimui?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 34, 2023 m. kovo 25 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.