Kaunas +1,1 °C Rūkas
Pirmadienis, 20 Sau 2025
Kaunas +1,1 °C Rūkas
Pirmadienis, 20 Sau 2025

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Galvijų supirkimo rinka: kainų svyravimai nedideli, bet dėl ateities neramu

2024/12/12


Galvijų kainos Lenkijoje išlieka stabilios, nors rinka patiria spaudimą dėl mėlynojo liežuvio ligos. Vokietoje skerdimui tiekiamų karvių kainos pastaruoju meu auga. Lietuvoje augintojai labiausiai nusivylę pieninių buliukų supirkimo kainomis, tikisi valstybės paramos. Ir bene visos Europos augintojai susirūpinę stebi, ar bus ratifikuota ES laisvosios prekybos sutartis su MERCOSUR šalimis – tai neišvengiamai paveiktų supirkimo rinką.

Kaip skelbia tygodnik-rolniczny.pl, po neseniai vyravusio augimo galvijų kainos Lenkijoje išlieka stabilios, o skerdyklų kainoraščiai liko nepakeisti.

Lenkijoje vidutinis R klasės buliai šią savaitę kainuoja apie 20,80 zlotų/kg (4,87 EUR/kg). Supirkėjai moka apie 11 zlotų/kg (2,58 EUR/kg) už gyvąjį buliaus svorį ir 8,70 zlotų/kg (2,04 EUR/kg) už karves. Kita vertus, R klasės telyčių skerdena siekia 21 zlotų/kg (4,92 EUR/kg).

Kas kelia nerimą?

Jautienos rinka ir toliau patiria spaudimą dėl ES baigtų derybų dėl laisvosios prekybos su MERCOSUR šalimis. Jei susitarimas bus pasirašytas, į ES rinką gali patekti apie 100 tūkstančių tonų jautienos iš Pietų Amerikos šalių. Nerimą kelia ir mėlynojo liežuvio ligos atsiradimas Lenkijoje. Galvijų veisėjai bijo problemų, susijusių su pardavimu ir neišvengiamu supirkimo kainų kritimu.

„Mums bus labai sunku konkuruoti su jautiena iš Pietų Amerikos kainos prasme. Turime konkuruoti savo produktų kokybe ir pramonės vienybe bei stiprybe. Lenkijos selekcininkas sugeba greitai prisitaikyti prie naujų reikalavimų, išauginti dar geresnę jautieną“, – sakė Witoldas Chabuzas, Veislininkystės ir galvijų genetinių išteklių apsaugos departamento vadovas.

Kita vertus, Lenkijos Žemės ūkio ministerija teigia, jog galvijų kainos pastaruoju metu pakilo 10,5 proc., o Lenkija yra antra pagal dydį mėsos eksportuotoja Europoje.

Kainos Vokietijoje

Vokietijoje galvijų kainos smarkiai kyla. Dėl mažesnės karvių pasiūlos jos vertinamos brangiau. Kita vertus, aukštesnės kokybės bulių ir telyčių kainos yra stabilios, teigiama Gyvulių ir mėsos gamintojų asociacijos (VEZG) pranešime.

Gruodžio 9 d. VEZG nustatytos kainos R3 klasės buliams yra nuo 5,55 iki 5,85 EUR/kg, priklausomai nuo veislės. Tai aukščiausias kainų lygis nuo 2022 m. balandžio pradžios. Vidutinė R3 klasės telyčių kaina – 5,15 EUR/kg, o R3 klasės karvių – 4,35–4,70 EUR/kg.

Remiantis naujausia Mėsos rinkos stebėjimo centro kotiruojama informacija (2024 11 18–24), vidutinės galvijų kainos ES pakilo iki 5,39 EUR/kg.

Eksporto-importo tendencijos

2024 m. didelė jautienos paklausa ES nepriklausančiose šalyse buvo ir yra veiksnys, skatinantis jautienos eksportą iš ES. 2024 m. sausio–liepos mėnesiais ES šalys iš ES iš viso eksportavo 593 tūkstančius tonų jautienos produktų (skerdenų ekvivalentu) – 8 proc. daugiau nei prieš metus.

Jungtinė Karalystė išliko didžiausia jautienos produktų importuotoja – ES eksportas į ją siekė 34 proc. Eksportas į Turkiją siekė 72 tūkstančius tonų ir buvo 40 procentų didesnis nei prieš metus. Beveik pusę (48 proc.) jautienos į Turkiją pristatė Lenkija, 25 proc. – Bulgarija, 10 proc. – Italija. 24 tūkstančiai tonų jautienos buvo parduota Bosnijai ir Hercegovinai, 23 tūkstančiai tonų Izraeliui ir 21 tūkstantis tonų Ganai. Tad Lenkija yra antra jautienos produktų eksportuotoja už ES teritorijos ribų po Airijos.

„Santykinai mažas jautienos suvartojimo lygis vidaus rinkoje (suvartojimas 2 kg vienam gyventojui per metus, palyginti su vidutiniškai apie 9 kg vienam gyventojui ES) ir aukštos jautienos kainos yra palankios šio asortimento eksportui iš Lenkijos“, – informuoja Žemės ūkio ministerija.

Kita vertus, jautienos produktų importas į ES nuo 2024 m. sausio iki liepos pabaigos, kaip ir praėjusiais metais, sudarė 220 tūkstančių tonų (skerdenos ekvivalentu). Didžiausi jautienos tiekėjai į ES buvo Jungtinė Karalystė (66 000 tonų), Brazilija (50 000 tonų), Argentina (39 000 tonų) ir Urugvajus (28 000 tonų).

Kainos Lietuvoje

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) naujausio statistinių duomenų leidinio „Agrorinka“ duomenimis, Lietuvoje jauni R kategorijos buliai šiek tiek brango – lapkričio 18-24 d. kaina siekė 444,46 EUR/100 kg, o tai 1,37 proc. daugiau, nei ankstesnę savaitę (metų pokytis sudaro 17,85 proc.)

Tą pačią savaitę buliai (R kategorija) brango kiek mažiau – jų kaina buvo 427,27 EUR/100 kg, t. y. per savaitę jų kaina pakilo vos 0,89 proc., tačiau metinis kainos pokytis gerokai didesnis ir siekė 22,8 proc.

Karvės (R kategorija) minėtą savaitę kainavo 393,59 EUR/100 kg, t. y. per savaitę pabrango 0,41 proc., o metinis pokytis siekia 24,94 proc.

Telyčių kaina išliko beveik stabili ir siekė 406,58 EUR/100 kg, t. y. pabrango vos 0,06 proc., o metinis pokytis siekia tik 5,77 proc.

Vidutiniškai visų galvijų supirkimo kaina per savaitę paaugo 1,56 proc., o per metus – 20,9 proc. Lyginant su ES kainų vidurkiu, tai čia pokyčiai kiek mažesni – ES vidutinės galvijų supirkimo kainos pakilo 0,89 proc., o metų pokytis sudaro 11,69 proc.

J. Sviderskis: labiausiai nuskriausti – pieninių buliukų augintojai, o ateitis miglota

Jonas Sviderskis

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis sako, kad labiausiai nuskriausti lieka pieninių buliukų augintojai:

„Dabartinės jų kainos augintojų tikrai netenkina, lyginant su auginimo kaštais, o kadangi jiems neteikiamos jokios subsidijos, tai ir pieninių buliukų kasmet užauginama vis mažiau arba jie išvežami į kitas šalis – pirmiausia į Izraelį ir Lenkiją. Kol nebus rėmimo, rimto valstybės požiūrio, tol šis klausimas iš mirties taško nepajudės ir jie toliau bus išvežami iš Lietuvos. Tendencijos dabar yra liūdnos.“

Pašnekovo nuomone, netrukus gali atsirasti ir dar vienas neigiamas faktorius, paveiksiantis ir galvijų supirkimo kainas – tais ES sutartis su MERCOSUR:

„Tiek mūsų asociacija, tiek ir Seimo Kaimo reikalų komitetas tikrai buvome prieš tą sutartį, bet yra toks negražus pasakymas: šuo loja, o karavanas eina... Deja, Uršulė ten nuvažiavusi pasirašė, beliko tik ratifikuoti. Kaip šis procesas vyks Seime, nenoriu būti pranašu. Labiausiai tos sutarties nori vokiečiai, mes su lenkais ir prancūzais – nenorime, o latviai su estais, tikriausiai, pasirašys... Žinoma, tai tikrai smarkiai palies visą mūsų žemės ūkį. Dėl vokiečių mašinų ir chemijos pramonės interesų mes dabar „dedame ant kortos“ savo žemės ūkį. Labiausiai tai palies būtent gyvulininkystę ir paukštininkystę, grūdus gal kažkiek mažiau, nes Pietų Amerikos auginimo technologijos yra pigesnės, o aplinkosaugos taikomos priemonės yra ženkliai paprastesnės, lyginant su Europa, vadinasi jų produkcijos savikaina yra mažesnė ir mums atsiras dar vieni konkurentai, nors ir dabar jų netrūksta iš trečiųjų šalių...“.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis