Kodėl verta auginti ekologiškas daržoves?
Ekologiškai užaugintos daržovės yra saugesnės ir sveikesnės, kadangi auginant nenaudojami herbicidai, insekticidai, fungicidai, sintetinės trąšos. Tokių daržovių maistinė vertė yra geresnė. Teigiama, kad ir skonis geresnis, lyginant su tradiciškai užauginta produkcija.
Be to, augindami ekologiškai švarią produkciją rūpinamės aplinka ir gamta, neteršiame dirvožemio, oro, vandens, išsaugoma biologinė įvairovė. Taigi ekologiškai augindami daržoves saugome ne tik savo sveikatą, bet ir mus supančią aplinką.
Kaip vizualiai atskirti ekologiškas daržoves?
Ekologiškai išaugintas daržoves vizualiai atskirti nuo tradiciškai išaugintų gana sunku. Dažniausiai ekologiškai išaugintos daržovės būna smulkesnės, šiek tiek prastesnės prekinės išvaizdos. Tačiau ir ekologiškos daržovės gali būti pakankamai didelės ir gražios prekinės išvaizdos.
Patikimiausia produkciją pirkti turgeliuose, prekiaujančiuose ekologine produkcija, arba iš patikimo ekologiškai ūkininkaujančio ūkininko.
Ar ekologiškais metodais daržoves auginti sunkiau negu įprastai? Kodėl daugelis to norėtų, bet nesiryžta?
Auginti daržoves ekologiškai gana sunku. Šitaip auginant daržoves nenaudojamos sintetinės trąšos ir pesticidai (herbicidai, fungicidai, insekticidai). Todėl auginimas reikalauja nemažai darbo rankų, laiko ir žinių. Išlaidų daug – pelnas nedidelis.
Be to, auginant ekologiškas daržoves reikia iš anksto nusiteikti, jog teks daug ravėti. Tačiau norint palengvinti sunkų rankų darbą galima ravėjimą pakeisti mulčiavimu. Mulčius sulaiko drėgmę dirvoje ir neleidžia augti piktžolėms.
Kuo patariate tręšti daržoves, kad jos neprarastų ekologiškumo?
Ekologiškai auginant daržoves ir siekiant dirvožemį išlaikyti gyvybingą, neužterštą piktžolėmis, ligomis ir kenkėjais, būtina sėjomaina.
Kad pagerintume dirvą ir aprūpintume reikalingomis maisto medžiagomis, darže naudojamos tik natūralios, organinės trąšos: kompostas, mėšlas, žalioji trąša, ankštiniai augalai, smulkinta uoliena (balaltmilčiai-dolomitmilčiai-fosforitmilčiai). Vertėtų papildomai tręšti ir stiprinti pačių pagamintais augaliniais fermentuotais tirpalais (pavyzdžiui, asiūkliais, dilgėlėmis ir kt.).
Pagrindinė trąša – kompostas. Kompostuoti galima viską: lapus, išrautas piktžoles, šiaudus, pjuvenas, maisto atliekas, tik nereikia pamiršti įdėti mėšlo, kad kompostas būtų geresnis, ir truputį smulkintos uolienos. Kompostu reikėtų tręšti rudenį, kad dirva iki pavasario prisisotintų.
Taip pat, išskyrus biodinaminį ūkininkavimą, galima tręšti ir sertifikuotomis organinėmis trąšomis: granuliuotu galvijų ar paukščių mėšlu, skystomis trąšomis „Raskila K+“ ir kt. Dirvai pagerinti galima naudoti ekologišką kompostą, dirvožemio gerinimo priemonę „Biohumusas“ ir kt.
Kad reikėtų mažiau ravėti, daugiau mulčiuokite.
Ką verta žinoti apie žaliąsias trąšas?
Žalioji trąša yra geras priedas prie komposto. Šioms trąšoms skirti augalai turi per trumpą laiką išauginti daug šaknų. Kuo daugiau šaknų, tuo geresnis poveikis dirvai.
Žaliųjų trąšų negalima giliai užarti (apkasti), ypač jeigu didelė jų antžeminė dalis, nes organinės medžiagos pradeda pūti, į dirvą patenka kenksmingų medžiagų, stabdančių augalų vystymąsi. Teigiama, kad geriausias terminas žaliosioms trąšoms skirtų augalų liekanas įterpti į dirvą yra rugsėjo vidurys – spalio pabaiga.
Žaliosioms trąšoms taip pat naudojami sveikatą gerinantys augalai: vaistinė medetka ir gvazdikinis serentis (tagetė). Parenkant augalus žaliosioms trąšoms reikėtų atsižvelgti į giminingumą su augalais, kurie augs po jų. Tik facelijos ir rugiai nesigiminiuoja su auginamomis daržovėmis.
Kaip natūraliais metodais kovoti su daržovių ligomis?
Tarp natūralių metodų – sėjomainos taikymas, ištraukų ar nuovirų vartojimas. Tam skirtų ištraukų ar nuovirų galima pasigaminti iš pesticidinių augalų (svogūnų, česnakų, kiaulpienių, pomidorų ir kt.). Arba tokius pesticidinių savybių turinčius augalus galima sodinti netoliese, naikinti piktžoles.
Tokie būdai tinka ir kovojant su kenkėjais. Nuo kenkėjų padeda apsaugoti ir agroplėvelė, kuria pridengiamos lysvės.
Daržovėms sveikiau augti padės geri kaimynai: svogūnai, česnakai, pomidorai, tagetės, medetkos ir netgi kiaulpienės.
Koks būtų pirmas žingsnis, nuo kurio turėtų pradėti ekologiškų daržovių augintojas?
Pirmiausia pradedant ekologiškai ūkininkauti reikėtų gerai paruošti dirvą: išnaikinti piktžoles, padidinti humuso kiekį dirvožemyje. Ir paskui kiekvieną kartą įvairiomis natūraliomis priemonėmis didinti dirvožemio gyvybingumą, kad jis būtų derlingas. Tam geriausiai, kaip minėjau, tinka sėjomaina. Labai svarbu tinkamai parinkti „draugišką“ kaimynystę, kad augalai vieni kitų neužkrėstų.
Dar turėtume labai apdairiai pasirinkti daržovių veislę, laiku atlikti visus darbus – sėti, sodinti, prižiūrėti.
Kokias daržoves Lietuvoje dažniausiai bandoma auginti ekologiškai?
Ūkininkai įvairias daržoves ekologiškai augina tiek šiltnamyje, tiek lauke. Jeigu vienos daržovės neužauga šiltnamyje, tai užauga lauke. Ir atvirkščiai. Be to, ir gyventojai reikalauja didesnio asortimento daržovių.
Ekologiškais metodais daugiau auginama morkų, burokėlių, kopūstų, svogūnų, moliūgų, bulvių negu kitų daržovių.
Dažniausios problemos, su kuriomis susiduria ekologiškų daržovių augintojai – kokios jos?
Pirma – nesugeba ūkininkauti atsisakę sintetinių trąšų ir pesticidų.
Antra – nepakankamai išvystyta ekologiškų produktų supirkimo, perdirbimo ir realizavimo sistema.
Trečia – nedidelė parduodamos produkcijos kaina Lietuvoje.
Kokią matote ekologinių ūkių perspektyvą mūsų šalyje?
Dalis ūkininkų atsisakė ekologinio ūkininkavimo dėl sumažėjusių ekologinio ūkininkavimo išmokų, dėl didesnės nei įprastos produkcijos savikainos, griežtų ekologinių žemėnaudų naudojimo ir kontrolės reikalavimų.
Vis dėlto likę ekologiniai ūkiai ir dirbantys šiame sektoriuje ateityje ketina tęsti šios rūšies žemės ūkio gamybą. Juk pats ekologinis ūkininkavimas – ne tik tam tikra verslo forma, bet ir sveikos gyvensenos filosofija, šeimos gyvenimo būdas, vertybių, nuostatų laikymasis.
Jolantos TAMAŠAUSKIENĖS nuotraukos
Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.