Galvosopis dėl grūdų: parduoti ar sušerti?

Paradoksali situacija

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pripažįsta matantis, jog javų augintojai ieško išeičių, kaip efektyviau ūkininkauti, kad aukštos gamybos sąnaudos ir žalieji reikalavimai nepaskandintų ūkių. „Ką tik grįžau iš Liuksemburge vykusios Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos, kur visų šalių ministrai kalbėjo apie tą patį – grūdų kainos yra žemiausiame lygyje ir tikriausiai neturėtume svajoti apie tai, kas buvo anksčiau. Sąnaudos padidėjo, todėl ūkiams sudėtinga išlikti gyvybingiems, jau nekalbant apie pelningumą – svarbu išgyventi. Tad reikia mąstyti, kaip ūkiui generuoti pajamas ir susimažinti riziką, kad išliktų gyvybingas ar pagerintų konkurencinę padėtį“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo A. Palionis.

Neseniai Prienuose įvykusiame Lietuvos žemės ūkio tarybos renginyje žemės ūkio ministras ragino grūdininkus nesibodėti auginti, pavyzdžiui, kiaules ir kurti pridėtinę vertę joms sušeriant grūdus.

Dabar, kai stambiame komerciniame kiaulininkystės ūkyje yra nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis, toks pasiūlymas neatrodo patraukliai, tačiau dar mažiau patrauklus faktas, kad Lietuva pati užsiaugina vos daugiau nei 40 proc. šalyje suvartojamos kiaulienos, o kiaulių laikytojų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo nuo 15 tūkst. iki 3 tūkst. Tad situacija paradoksali – kiaulieną valgome, bet kiaulių pakankamai neauginame. AKM aptiktas ne vienoje Europos šalyje, pavyzdžiui, Italija, Ispanija – stambios kiaulienos gamintojos – ne vieną dešimtmetį kovoja su šia liga, tačiau kiaulienos gamybos neatsisako.

„Aišku, ūkiai patys sprendžia, ką auginti ar laikyti, kai kurie ūkininkai, kiek suprantu, diversifikuoja ūkius. O Žemės ūkio ministerijos pasiūlymo laikyti gyvulius – žinoma, nebūtinai kiaules, gali ir paukščių bei kitas fermas statyti – logika paprasta: organinių trąšų naudojimas leistų išsaugoti ir pagerinti dirvožemį, mažiau tektų pirkti brangių mineralinių trąšų. O pasiūlymai auginti kiaules gimsta iš to, kad mūsų šalis neapsirūpina kiauliena, valstybiškai žiūrint, reikia skatinti tai, ko pakankamai nepriauginame“, – samprotavo A. Palionis.

Tokį jo paskatinimą palydės ir paramos priemonė – lapkričio pabaigoje bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas investicijoms į žemės ūkio valdas. Projektui bus galima gauti iki 1 mln. Eur paramos. „Kvietimas bus pagal atskiras šakas – galės kreiptis pienininkystės, mėsinės galvijininkystės, paukštininkystės, kiaulininkystės ir kitų gyvulininkystės šakų atstovai. Atskirai nekviečiame grūdininkų, bet ir jie galės pretenduoti į paramą fermoms įsirengti“, – aiškino žemės ūkio ministras. Jis atkreipė dėmesį, kad nemažai grūdininkų turi senas išlikusias fermas, kurios paverstos grūdų sandėliais ar technikos garažais. „Jas būtų galima be didelių kapitalinių investicijų modernizuoti, gal pakaktų tik pertvarkyti pastatą ir įsigyti vidaus įrangą kiaulėms auginti. Parama skiriama ne tik statyboms, bet ir vidaus įrangai“, – pastebėjo A. Palionis.

Sušeria kiaulėms

Rokiškio r. grūdininkas Ričardas Valiulis dar prieš 8-erius metus pasiryžo atsitraukti nuo vien tik grūdų auginimo – investavo į kiaulininkystę ir tapo Žiobiškio kiaulių komplekso savininku. Kiaulės šeriamos ūkininko ūkyje išauginamais grūdais, sukuriama didesnė pridėtinė vertė, tačiau kiaulių komplekso vadovas dideliu džiaugsmu netrykšta, nors pripažino, kad ūkio įvairinimas yra geresnė alternatyva, nei vien tik grūdų auginimas. „Jeigu auginčiau tik javus, būtų problemų, nes grūdų kainos – prastos“, – neslėpė ŪP pašnekovas. Visgi, jo nuomone, prieš investuojant į kiaulininkystę, reikėtų gerai pagalvoti. „Šiame sektoriuje kainos yra nepastovios ir svyruojančios. Jeigu Europa augintų mažiau kiaulių, būtų didesnė paklausa, o dabar priešingai – kiaulienos pasiūla yra didesnė. Be to, nuolat kabo AKM rizika. Aišku, bet kokiame versle yra savų rizikų“, – pastebėjo R. Valiulis.

„Kosminiai“ reikalavimai

Kitas Rokiškio r. javų augintojas Egidijus Medekša prieš kurį laiką laikė karves, kartu augino paršavedes ir pardavinėjo paršiukus, tačiau ilgainiui gyvulių atsisakė ir liko tik prie javų. „Su gyvuliais yra juodas darbas. Prie paršavedės reikia sėdėti 24 val., kad paršeliai augtų ir būtų sveiki“, – redakcijai pasakojo įvairaus ūkininkavimo ragavęs rokiškėnas.

Dabar jis valdo 200 ha augalininkystės ūkį ir apie gyvulininkystę negalvoja. Viskas investuota į grūdų auginimą, sukurta tam reikiama bazė. „Jokių fermų neturiu, norint ją pastatyti – reikalavimai „kosminiai“. Vien tik visos reikiamos infrastruktūros sukūrimas reikalauja milžiniškų investicijų, jau nekalbant apie aplinkosaugines prievoles. Kaip pastatysi fermą, kai yra tiek perteklinės biurokratijos? Juk kiekvienam biurokratui reikia žemai nusilenkti, kad gautum leidimą ar kitą popierių. Eiliniam ūkininkui, dirbančiam 100–200 ha, tai sunkiai įmanoma. Gal iš pradžių leiskime normaliomis sąlygomis statyti fermas ir laikyti kiaules, tada nedejuosime, kad reikia įsivežti kiaulieną. Be to, dabar plinta AKM, tai kaip auginsime kiaules?“ – nepalankią aplinką gyvuliams laikyti akcentavo E. Medekša.

Atsisakė galvijų

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Mažeikių skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius ŪP teigė, kad prieš metus atsisakė mėsinių galvijų, o apie kiaulių auginimą iš viso negalėtų pagalvoti. „Taip nusprendėme dėl darbo sudėtingumo. Esame šeimos ūkis, tėvai – vyresnio amžiaus, nėra kam dirbti su gyvuliais. Norisi šiek tiek laisviau gyventi, o gyvuliai pririša, prie jų yra daug darbo. Be to, buvo sena technika, dėl nedidelio kiekio gyvulių neverta investuoti į naują, tai irgi buvo paskata parduoti gyvulius“, – aiškino javų augintojas.

Jis pridūrė, kad kiaulių auginimą vertina labai skeptiškai, nes fermų statybos užtrunka labai ilgai, visuomenė priešiškai yra nusiteikusi dėl kvapų. „Žinome, kad užsienio investuotojai naujam gyvenimui norėjo prikelti senus sovietinius kiaulių kompleksus, bet gyventojai boikotavo, nes nenori kiaulių kvapo pašonėje“, – priminė E. Pocevičius.

Imlu investicijoms

Kauno r. grūdininkas Romas Majauskas ŪP prisipažino – jeigu įvairintų ūkį, tai kiaulių neaugintų, nes tai dabar yra rizikingas verslas plintant AKM, verčiau investuotų į mėsinius galvijus. „Bet prastai tai, kad jaučiai suėda mažai grūdų“, – šyptelėjo pašnekovas. Jis sutiko, kad ūkiui būtų naudingas veiklų įvairinimas, kita vertus, kiekvienas ūkininkas turi mąstyti, kaip išsilaikyti ir generuoti pajamas.

„Galima galvoti apie krakmolingų bulvių, daržovių auginimą, ankštinių kultūrų perdirbimą, gyvulininkystės vystymą, bet visur reikalingos investicijos. Tokių projektų taip greitai neįgyvendinsi“, – samprotavo R. Majauskas.

Supranta padėtį

Žemės ūkio ministras pripažino žiūrintis į Europos Komisijos pateiktus kito finansinio laikotarpio pasiūlymus dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), kur išskirti mišrūs ūkiai ir jiems teikiamas prioritetas, tad natūralu, kad į tai reikėtų orientuotis.

„Turbūt daug kas galvoja apie ūkių diversifikavimą, bet supranta, kad tai kainuoja. O įvertinus pastarųjų metų rezultatus, sukaupti kažkokie finansai, jeigu tokių buvo, labai smarkiai sumažėjo, nes reikėjo išlaikyti ūkio gyvybingumą. Kitaip nereikėtų dabar ūkiams lengvatinių paskolų, kad atsiskaitytų už trąšas ir kt. Natūralu, kad tas krepšelis per keletą pastarųjų sudėtingų metų išseko“, – ūkininkų padėtį supranta A. Palionis.

Tvarumas su gyvuliais

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 7 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.