Kviečia pasinaudoti parama ir prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo

Medžių savaiminukai – tai savaime užaugę jauni medžiai ar krūmai, atsiradę natūraliai, žmogui jų nesodinant. Dažniausiai jie sudygsta nešienaujamuose sklypuose ar apleistose dirvose, ypač jei šalia yra miškingos teritorijos. Pasak APVA atstovės, savaiminukų registravimas yra naudingas, nes atsiranda teisinis aiškumas – žemė oficialiai pripažįstama mišku, o su tuo atsiveria galimybės gauti įvairių rūšių paramas: miško įregistravimo, atkūrimo, priežiūros kompensacijas ir kt. „Be to, padidėja žemės sklypo vertė“, – pabrėžia E. Skėrienė. Šiuo metu APVA kviečia juridinius asmenis pasinaudoti galimybe gauti paramą ir išsaugoti savo sklypuose natūraliai sudygusius medžius. Paraiškas galima teikti APVIS svetainėje.

Kas gali pretenduoti į paramą?

Į paramą gali pretenduoti visi juridiniai asmenys, nuosavybės teise valdantys ne miško žemę, kurioje savaime užsisėjo ir užaugo medžiai. Pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovės, įvairios įstaigos, įmonės ir t. t. Parama skiriama, kai savaiminukais apaugęs plotas atitinka miškui keliamus reikalavimus ir nustatyta tvarka yra įtraukiamas į miško žemės apskaitą.

Priemonei skiriama 5 mln. Eur Klimato kaitos programos lėšų, o kompensacijos dydis vienam pareiškėjui – 900 Eur (su PVM) už 1 ha. Bendra paramos suma apskaičiuojama teikiant paraišką. Skiriama dotacija yra vienkartinė ir teikiama pagal unikalų žemės sklypo numerį.

Atlikti „namų darbus“

APVA atstovė pažymi, kad neretai 20 metų ar senesniais savaiminukais apaugę sklypai tampa mišku ir yra įtraukiami į Valstybinį miškų registrą, tad pretenduoti į šią APVA paramą nebegali. Todėl, prieš teikiant paraišką, savo turimą sklypą reikėtų patikrinti interneto platformose kadastras.amvmt.lt arba geoportal.lt – ar savaiminukais apaugęs ne miško žemės plotas dar nebuvo inventorizuotas valstybinės miškų inventorizacijos metu.

„Jei plotas dar neinvento­ri­zuo­tas, galima pretenduoti į APVA paramą. Pirmasis žingsnis – kreiptis į vidinės miškotvarkos projekto rengėją, kuris įvertins savaiminukų amžių, rūšis, tankį. Jei sklypas turi bendraturčių, būtina iš anksto gauti jų sutikimą. Taip pat reikia įvertinti, ar miško registravimui neprieštarauja
specialiosios žemės naudojimo, saugomų teritorijų, kultūros paveldo, melioracijos ar infrastruktūros apsaugos sąlygos“, – atkreipia dėmesį E. Skėrienė.

Inventorizaciją atliekančiam specialistui pateikiamas prašymas, sklypo nuosavybę patvirtinantis dokumentas ir sklypo planas su pažymėtomis inventorizuojamo ploto ribomis. Bendrosios nuosavybės atveju reikalingi visų bendraturčių parašai arba įgaliojimai. Inventorizacijos duomenys teikiami Valstybinei miškų tarnybai (VMT) patvirtinti.

Paraiškos teikimas

Kartu su paraiška APVA paramai gauti reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Dokumentą, įrodantį nuosavybės teisę į žemės sklypą;
• VMT sprendimą dėl medžių savaiminukų inventorizacijos (sprendimas patvirtinti inventorizacijos duomenis);
• Įgaliojimą, jei paraišką teikia ne žemės savininkas (notaro patvirtintą arba Įgaliojimų registre įregistruotą).

APVA turi teisę prašyti papildomų dokumentų ar paaiškinimų, reikalingų vertinant paraišką.

„Parama neteikiama, jei savaiminukais apaugęs plotas iki paraiškos pateikimo jau buvo įtrauktas į miško žemės apskaitą kaip miškas. Išmoka taip pat neskiriama, jei pareiškėjas ar žemės valdymo forma neatitinka kvietimo, plotas nėra ne miško žemėje, savaiminukai neatitinka miškui keliamų reikalavimų arba kompetentingos institucijos nepritaria ploto įtraukimui į miško apskaitą. Finansavimas negalimas ir tada, kai nepateikiami privalomi dokumentai, nesilaikoma terminų ar tam pačiam plotui prašoma nesuderinamo dvigubo finansavimo“, – pažymi pašnekovė.

Nauda – ne tik asmeninė

APVA atstovė atkreipia dėmesį, kad parama už savaiminukus miškus teikia keleriopą naudą. „Ilgainiui savininkas išsaugo susiformavusį mišką, prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės apsaugos. Tokie plotai taip pat padeda saugoti dirvožemį, vandenį, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.“

E. Skėrienei antrina ir Privačių miškų savininkų asociacijos vadovė Giedrė Šlevinskė: „Savaime užaugantys medynai yra atsparesni ir sveikesni, palyginti su atkurtais. Sodinami miškai ne visuomet prigyja, taip pat jauną medyną gali pažeisti elninių šeimos atstovai. Atkurti miškai mažiau atsparūs ir klimato kaitai. Palikę augti savaime sudygusius miškus, mes didiname Lietuvos miškų plotus. Tai neabejotina nauda ateinančioms kartoms.“

Nr. 85/1