Kaip „El Ninjo“ brangina maistą

Pieno rinka: išlaidos augs

Tyrimų bendrovė „Earth Sciences New Zealand“ prognozuoja, kad „El Ninjo“ pavasarį dar labiau sustiprės, vasaros pradžioje pasieks piką ir gali turėti įtakos orams iki 2027 m. rudens. Šiaurinė sala ir šiaurinė bei rytinė Naujosios Zelandijos dalys atrodo ypač jautrios sausesnėms sąlygoms. Priešingai, daugiau kritulių tikimasi vakarinėje ir pietinėje Pietų salos dalyse.

Naujosios Zelandijos pieno pramonės portalas „DairyNZ“ apskaičiavo du scenarijus: stiprų ir labai stiprų „El Ninjo“. Pastaruoju scenarijumi veiklos sąnaudos gali išaugti nuo 3,10 euro iki 3,40 euro už kilogramą pieno sausųjų medžiagų (skaičiuojant, kad 1 kg pieno turi apie 0,125 kg sausųjų medžiagų). Visų pirma, padidėja įsigytų pašarų išlaidos: nuo 0,78 euro iki 1,01 euro.

Tuo pačiu metu nacionalinė pieno gamyba gali sumažėti maždaug 3,3 proc. Dėl to reikalaujama pieno kaina, užtikrinanti rentabilumą, padidėja nuo 4,32 euro iki 4,55 euro už kilogramą pieno sausųjų medžiagų.

Pagrindinė didėjančių išlaidų priežastis – numatomas žolės augimo sulėtėjimas. Dėl to susiduriama su spaudimu dėl vietinių pašarų prieinamumo. Didžiausia rizika kyla ūkiams, kurie labai priklauso nuo kritulių ir perkamų pašarų. Be to, jau padidėjusios veiklos sąnaudos ir nuolatinis spaudimas degalų, trąšų ir pašarų kainoms riboja finansinę laisvę.

„DairyNZ“ pataria Naujosios Zelandijos gyvulių augintojams laiku imtis priemonių. Pasak organizacijos, labai svarbu reguliariai atnaujinti pašarų biudžetus, stebėti žolės augimą ir pievų dangą bei nustatyti aiškius veiksmų punktus. Anksti reaguodami į besikeičiančias aplinkybes, ūkininkai galėtų apsaugoti savo pašarų atsargas, apriboti poveikį pieno gamybai ir geriau užtikrinti savo veiklos rezultatus.

Atsilieps ir cukraus rinkai

Nuo šių metų pradžios cukraus kainos išaugo beveik 25 proc. Šį kainų šuolį lėmė mažėjanti pasaulinė cukraus pasiūla, kurią veikia „El Ninjo“ klimato reiškinys, auganti etanolio gamyba ir eksporto ribojimai, teigiama naujoje verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ paskelbtoje analizėje.

Nors daugumoje žemės ūkio žaliavų rinkų nuo naujojo prekybos sezono pradžios kainos iš esmės nekito, cukraus kainos ir toliau augo. Nuo rugsėjo pradžios „S&P GSCI Agriculture“ indeksas sumažėjo 16 proc., tačiau per tą patį laikotarpį cukraus kainų indeksas pakilo 1 proc. Nuo metų pradžios žaliavinio cukraus orientacinė kaina išaugo maždaug 25 proc. ir spalio viduryje viršijo 450 JAV dolerių už toną, o tai yra aukščiausias lygis per beveik dvejus metus.

Esant stabiliai paklausai, cukraus kainų pokyčius šiuo metu daugiausia lemia pasiūlos sąlygos. Kainas aukštyn stumia trys pagrindiniai veiksniai: nepalankios oro sąlygos, susijusios su „El Ninjo“ reiškiniu, dėl kylančių naftos kainų sparčiai auganti biodegalų gamyba ir eksporto ribojimai.

Tarptautinė cukraus organizacija (ISO) prognozuoja, kad 2026–2027 m. prekybos sezonu (nuo spalio iki rugsėjo) pasaulinėje cukraus rinkoje susidarys 0,2 mln. tonų deficitas, nors ankstesnį sezoną buvo užfiksuotas 1,1 mln. tonų perteklius. Ši prognozė atspindi numatomą gamybos mažėjimą daugumoje pagrindinių cukrų gaminančių regionų, kuriems tenka daugiau kaip pusė pasaulinės gamybos. Vis dėlto keli veiksniai leidžia manyti, kad deficitas gali būti didesnis, nei prognozuojama, todėl artimiausiais mėnesiais kainos gali ir toliau kilti.

„El Ninjo“ veiksnys

Brazilijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje cukraus gamintoja ir kuriai tenka 23,5 proc. pasaulinės gamybos, rugsėjį ir spalio pradžioje šalies pietų ir centrinėje dalyje užfiksuotos smarkios liūtys trikdo baigiamuosius cukranendrių derliaus nuėmimo ir perdirbimo etapus. Šiame regione pagaminama daugiau kaip 90 proc. viso Brazilijos cukraus. Dėl išskirtinai gausių kritulių tapo sunkiau patekti į plantacijas, o cukranendrėse susikaupęs vanduo sumažino jose esančio cukraus koncentraciją. Dėl šių priežasčių nuo sezono pradžios kovo mėnesį iki rugsėjo pabaigos perdirbtų cukranendrių kiekis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 2,9 proc. iki 510 mln. tonų.

Indijoje, antroje pagal dydį pasaulio cukraus gamintojoje, kuriai tenka 16 proc. pasaulinės gamybos, pietvakarių musonas, itin svarbus cukranendrių augimui birželio–rugsėjo mėnesiais, baigėsi visos šalies mastu užfiksavus 12,6 proc. mažesnį nei įprasta kritulių kiekį. Tai neigiamai paveikė augalų augimą ir sumažino prognozuojamą derlingumą.

Panašios tendencijos pastebimos ir Tailande – penktoje pagal dydį pasaulio cukraus gamintojoje (6 proc. pasaulinės gamybos), kuri kartu yra antra pagal dydį cukraus eksportuotoja po Brazilijos. Prognozuojama, kad 2026–2027 metų sezonu Tailando cukraus gamyba sumažės 17 proc. ir nesieks 10 mln. tonų.

Šie pokyčiai tiesiogiai susiję su neįprastai stipriu dabartiniu „El Ninjo“ reiškiniu, kuris, kaip prognozuojama, neigiamai veiks gamybą bent iki ateinančių metų pirmojo ketvirčio.

Tuo tarpu Europos Sąjungoje, kuri yra trečia pagal dydį pasaulyje cukraus gamintoja (8 proc. pasaulinės gamybos), šią vasarą fiksuotos rekordinės karščio bangos taip pat smarkiai paveikė cukrinių runkelių derlių. Prognozuojama, kad 2026–2027 metų prekybos sezonu ES cukraus gamyba sumažės 20 proc. iki 13,5 mln. tonų.

Kitos pasekmės

„Coface“ duomenimis, pasaulinis svarbiausių grūdinių kultūrų (kviečių, kukurūzų ir ryžių) derlius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 2 proc., o Europą viena po kitos alina karščio bangos. Vis daugiau nerimo kelia ir 2027 metų derliaus perspektyvos, nes stiprėjantis „El Ninjo“ klimato reiškinys gali dar labiau pabloginti žemės ūkio sąlygas.

Per pastarąjį mėnesį labiausiai pabrango kukurūzai – jų kainos šoktelėjo net 20 proc., o kviečių kainos pakilo 18 proc. Ypač ryškus kviečių brangimas: palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jų kaina jau yra 50 proc. didesnė. Tokį augimą daugiausia lemia prastas derlius keliose svarbiausiose grūdus auginančiose šalyse, įskaitant Argentiną, JAV ir Australiją.

Nerimą kelia ir padėtis Vakarų Europoje, kurią viena po kitos užklupo karščio bangos. Naujausiais Prancūzijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet kukurūzų derlius šalyje gali sumažėti net perpus.

Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, analitikai akcentuoja, jog didžiausią grėsmę žemės ūkiui kelia stiprėjantis „El Ninjo“ klimato reiškinys. Jo poveikis gali būti dvejopas. Pirmiausia, dėl nepalankių oro sąlygų gali sumažėti įvairių žemės ūkio kultūrų derlius – nuo ryžių ir sojų pupelių iki aliejinių palmių bei cukranendrių. Be to, grūdų rinkose kylanti įtampa ilgainiui gali paveikti visą maisto produktų gamybos ir tiekimo grandinę.

Ypač jautrus šiems pokyčiams yra gyvulininkystės sektorius, kuriame grūdai plačiai naudojami pašarų gamybai. Todėl brangstant grūdams gali didėti ir gyvulių auginimo sąnaudos, o tai savo ruožtu gali lemti aukštesnes mėsos, pieno ir kitų gyvūninės kilmės produktų kainas.

Be to, kaip praneša BNS, dėl „El Ninjo“ kakavos gamyba Dramblio Kaulo Krante, kur pagaminamas didžiausias kiekis kakavos pasaulyje, gali sumažėti iki ketvirtadalio. Dramblio Kaulo Kranto valstybinė meteorologijos agentūra „Sodexam“ nurodė prognozuojanti, kad šis klimato reiškinys Vakarų Afrikos šalyje lems mažesnį kritulių kiekį, aukštesnę temperatūrą bei ilgesnį sausąjį sezoną. Vandens trūkumas ir aukšta temperatūra kakavos gamybą gali sumažinti „apie 21–25 proc.“, nes jaunos ankštys susitraukia ir per anksti nukrenta, o medžiai netenka lapų.

Šioje šalyje pagaminama beveik 40 proc. viso pasaulio kakavos, o šalies derlius sudaro 15 proc. BVP ir užtikrina pragyvenimą maždaug 5 mln. žmonių daugiau nei 33 mln. gyventojų turinčioje valstybėje. Šalies mokslininkai stengiasi išvesti tokias kakavos pupeles, kurios būtų pakankamai atsparios ir kurioms reikia mažiau vandens.

Parengė Ričardas Čekutis