Gamtos kirpykloje – žaliosios šukuosenos

Įvairius pavidalus įgavusiais augalais stebina Laimos ir Algirdo Ratkelių sodyba Babtuose. Kauno klinikose dirbantys sodybos šeimininkai augalų formavimo meno mokosi savarankiškai. „Augalas, turintis išskirtinę formą, man yra daug gražesnis nei natūraliai augantis“, – sako 16 arų valdose besitvarkanti Laima Ratkelienė.

Pirmenybė – smulkialapiams Karpyti augalus reikia drąsos, žinių apie jų augimo specifiką, ištvermingumą, kad nebijotum sezono metu į rankas kas mėnesį imti žirkles ir be jokio sąžinės graužimo taisyti žaliąsias „šukuosenas“… „Aš karpau viską! – su smagia humoro gaidele sako sodybos šeimininkė. – Karpyti galima įvairius medžius: pradedant kone lengviausiai pasiduodančiomis tujomis, kukmedžiais bei buksmedžiais iki eglių, pušų. Tačiau, kaip ir daugelis, pirmenybę teikiu smulkialapiams augalams, nes apkarpyta jų laja atrodo tanki, tvirta ir graži. Nekarpau tik hortenzijų ir obelų“, – sakė L. Ratkelienė. Karpant niekada nereikia tikėtis greito rezultato. Geriausiu atveju jį galėsime išvysti tik po kokių metų, o kai kada tik po keleto. „Turiu tują, kurią formuoju jau bemaž 15 metų. Jei imsimės formuoti senesnio medžio šakas, teks ne tik kirpti, bet ir pjauti. Lieka atviros pjūvio vietos, kurias reikėtų patepti sodo tepalu, apsukti specialia sodininko izoliacija“, – patarimų negailėjo pašnekovė.

Ištvermės laipsnis Karpyti augalą galima pradėti dar mažą, tik ne tais pačiais metais, kai jį pasodinote ar persodinote. Reikia, kad augalas gerai prigytų, sutvirtėtų. Nerekomenduojama augalų karpyti ir lyjant ar esant minusinei temperatūrai. Ne visi augalai vienodai pakenčia tokias grožio procedūras. Kone lengviausiai jas ištveria tujos. Vienu kartu joms galima apkirpti net iki 30 proc. žaliosios masės. „Formuoti augalą galima kone visą vegetacijos periodą. Paskutinį kartą karpau rudens pradžioje (rugsėjį), kad augalas dar suspėtų atsigauti ir tinkamai pasiruošti šaltajam periodui. Antraip gali apšalti naujai išleisti ūgliukai“, – pasakojo sodybos šeimininkė. Prieš žydėjimą karpyti nereikėtų pavasarį žydinčių krūmų, kaip forzitijos, lanksvos, nes neteksime daug sukrautų pumpurų, kurie mus galėtų džiuginti išsiskleidusiais žiedais.

Spiralę formuoti sudėtinga „Sunkiausia karpyti spirale. Tokių karpymo būdų yra ne vienas. Vieną kartą gražiau pavyksta, kitą kartą gal ne taip dailiai, bet taip ir išmoksti“, – atskleidžia retkarčiais ir suklysti nebijanti L. Ratkelienė. Anot sodybos šeimininkės, spiralės figūrai sukurti prireiks ne vienų metų: „Tam kasmet reikės trumpinti ūglius ir suformuoti tankų kūgiškos lajos augalą. Po keleto tokio formavimo metų virvės galas pririšamas prie stiebo pagrindo ir vienodais tarpais juo apvyniojamas visas augalas iki viršūnės. Formuoti pradedama nuo apačios, pašalinant tarp virvių esančias šakas. Kai padaromas kontūras, belieka atlikti apdailą ir pašalinti nereikalingas šakutes prie kamieno.“ L. Ratkelienė teigia, kad pakirpti išaugusius ūglius teks 2–3 kartus per sezoną keletą metų.

Prisimena suklydusi „Augalai mano sklype „vaikščioja“, kol suranda savo vietą, kurioje jie ne tik gerai jaučiasi, bet ir puikiai atrodo. Vyras net juokauja, kad nespėja kasti duobių ir barstyti žolės sėklų ten, iš kur augalas iškeliavo į savo naują vietą. Tačiau paskutiniais metais to migravimo pasitaiko vis rečiau, daugiau lieka jau tik augalų priežiūra. Kartą per tą migraciją teko atsisveikinti ir su viena jau suformuota tuja, nes vienu kartu padariau net dvi klaidas: augalą persodinau į kitą vietą ir nieko nelaukusi drastiškai apkarpiau. Rezultatu neteko džiaugtis“, – pamokančią nesėkmę prisiminė gražiai tvarkomos sodybos šeimininkė. L. Ratkelienė augalus pataria tręšti dukart per metus. Ji sako, kad pavasarį tręšti privalu: „Dažniausiai tręšiame vieną kartą – pavasarį, kompleksinėmis trąšomis arba paprasčiausia salietra. Nenaudojame jokių specializuotų trąšų, išskyrus skirtas gėlėms.“

Karkasą gaminasi patys „Paskutinius keletą metų domiuosi dekoratyviai apkarpytais medžiais ir krūmais – žaliosiomis sodo skulptūromis (topiary), kurios formuojamos pagal iš anksto pagamintus karkasus. Jie atkeliavo įgijus pakankamai patirties. Tada, kai drąsiau pradėjau dirbti su žirklėmis, kai įsitikinau, kad ne tik gyvį, bet ir augalą galima prisijaukinti“, – šypsosi L. Ratkelienė. Karpyti augalus pagal iš anksto suformuotą karkasą ir sunku, ir lengva. Karkaso suformavimas, tai jau vyro darbas. „Jis yra vielinių konstrukcijų „architektas“. Šiam darbui atlikti reikia skirti nemažai laiko, kadangi reikia daug lankstyti, virinti, raišioti, kol kieme iškyla būsimos žaliosios figūros karkasas. Štai gaminant didelės dramblio figūros karkasą, Algirdui teko sugaišti apie porą dienų, o aš dar porą dienų jį dažiau. Kartą bandžiau viską pasidaryti pati. Nusprendžiau, kad tai nėra taip sudėtinga, ir susiradusi turėtą keraminį katiną mėginau pagal jį pasidaryti karkaso formą. Žinoma, nieko man iš to neišėjo, ir tada į talką nutariau pasikviesti vyrą“, – prisiminė sodybos šeimininkė. Šiame nelengvame darbe talkina ir jau suaugęs sūnus.

Toliau – žaliasis zoologijos sodas? „Kai karkasas jau būna gatavas ir pastatomas į savo nuolatinę vietą, tuomet prasideda mano ne vienus metus truksiantis kūrybinis darbas su žirklėmis. Į karkasą pasodinu tują ir po to metus jos nejudinu. Tik kitą sezoną reikiama linkme pradedu kreipti augalo šakeles, jas vielute pririšdama prie karkaso, pakarpydama. Taip žalioji skulptūra labai pamažu formuojama, kol laja užpildo visą karkaso erdvę. Kartais, žvelgdama į dar nebaigtą formuoti dramblio skulptūrą, pagalvoju ar po šiam darbui prireiksiančių metų dar sugebėsiu su žirklėmis tvirtai pastovėti ant kopėčių?“ – su humoro gaidele svarstė ponia Laima. Dabar jos svajonė, kad kiemo kampe be kone natūralaus dydžio dramblių šeimynėlės bei kitų gyvūnų, paukščių atsirastų ir žirafa su krokodilu. „Kol kas tai dar tik svajonės, bet žinau, kad jos turi galimybę pildytis, jei tik iš rankų nepaleisiu karpymo žirklių...“

Raminta Lisauskienė Autorės nuotrauka