Garstyčios: lengva auginti, nesunku pasigaminti padažo

Prieskonis ir vaistas

Prieskoniams naudojamos šviesiai gel­tonos sėklos – sumaltos arba sveikos. Jos bekvapės ir aštraus skonio. Garstyčių sėklos tinkamos paskaninti marinatams, jų dedama ruošiant žuvies, grybų, mėsos patiekalus. Tinka pagardinti paukštienai ir žvėrienai. Jos puikiai tinka ir gaminant dešras, ruošiant mėsą rūkyti. Garstyčių sėklos ne tik aromatizuoja, bet ir minkština patiekalus.

Iš sėklų gamina­mos ir stalo garstyčios, pagardinančios šaltus ir karštus mėsos patiekalus. O jaunų garstyčių lapų galima įdėti ruošiant įvairias salotas.

RECEPTAS. Namuose pasigaminti garstyčių padažo visai nesunku ir ilgai neužtruks. Prieš ruošiant garstyčių grūdelius reikėtų padžiovinti, susmulkinti, po to užpilti verdančiu vandeniu, nuspausti ir sutrinti į miltelius. Tada juos apliekite verdančiu vyno actu, gerai išmaišykite ir palikite nakčiai šiltoje vietoje. Kitą dieną įberkite cukraus, prieskonių (petražolių, galite pagardinti ir paprika) ir dar kartą gerai išmaišykite. Po poros valandų jau galėsite patiekti garstyčias ant stalo.

Jeigu garstyčių padažą pagardinsite medumi, skonis taps švelnesnis.

Garstyčios žadina apetitą, gerina virški­nimą ir medžiagų apykaitą. Liaudies medi­cinoje garstyčių sėklų milteliai su medumi vartojami sergant peršalimo ligomis. Juos patariama vartoti tulžies ir kepenų ligoms, reumatui, hipertonijai, sklerozei gydyti, raumenų skausmams malšinti.

Populiariausia baltoji garstyčia

Baltoji garstyčia (Sinapis alba L.) kilusi iš Viduržemio jūros kraštų. Lietuvoje ji žinoma ir seniai auginama. Natūralioje gamtoje šių augalų galima surasti pake­lėse, pievose.

Jis tinkamas prieskoniams, sveikatai pataisyti, yra medingas, todėl gausiai lankomas bičių.

Baltosios garstyčios – savidulkiai au­galai, užaugantys iki 110 cm aukščio. Ilgalaikių stebėjimų duomenimis, žydin­čių augalų žiedai gausiai lankomi bičių, o apdulkinti žiedai greičiau formuoja ankštaras, sėklas subrandina vie­nodžiau, todėl padidėja garstyčių sėklų derlius.

Nelepus augalas

Baltoji garstyčia – nelepus augalas, ne­reiklus dirvai ir šilumai. Tik nemėgsta rūgščių dirvų ir ilgalaikių sausrų. Gerai auga trąšioje ir purioje dirvoje. Vegetacija trunka viduti­niškai 105 dienas.

Sėklos pradeda dygti dirvai įšilus iki 2 °C temperatūros. Todėl sėti rekomenduojama kuo anksčiau pavasarį, nes augalai mažiau nukenčia nuo spragių. Be to, sudygę augalai gerai pakelia vėsesnius orus. Geriausia sėti 60–70 cm tarpueiliais, sėklas dirvoje įterpiant 1,5–2 cm gylyje.

Sėkloms dygstant reikia daug drėgmės. Augalai auga greitai ir pakelia iki –5 °C šaltį, tad pavasarines šalnas nesunkiai atlaiko.

Garstyčių sėklų derliui išsaugoti labai svarbu tinkamai pasirinktas nuėmimo laikas. Nupjovę per anksti ar pavėluotai, patirsime sėklų derliaus nuostolių: nesubrendusios sė­klos mažiau aliejingos, o suvėlinus nuimti der­lių ankštaros sproginėja ir sėklos išbyra. Norint išvengti to, rekomenduojama nelaukti visiško sunokimo, o nuimti tada, kai apie 75 proc. ankštarų įgauna pilkai gelsvą, o sėklos – gelsvą atspalvį.

Nepamirškime, kad drėgnos ir visiškai nesunokusios sėklos labai greitai pradeda pelyti. Išdžiovintas sėklas laikykime sausose ir gerai vėdinamose patalpose.

Baltosios garstyčios – aliejiniai augalai, nes sėklose yra iki 40 proc. riebalų ir apie 1 proc. eterinio aliejaus, kuris naudojamas medicinoje, maisto pramonėje. Žemės ūkyje šie augalai žinomi ir daugelio ūkininkų auginami kaip vertinga žalioji trąša – valo, dezinfekuoja, purena dirvą. Pražydę augalai tiesiog apariami.

Baltoji garstyčia vertinama kaip medingas augalas. Augalų žydėjimas tęsiasi apie 30 dienų. Stiprus žiedų kvapas ir ryškiai geltona spalva labai vilioja bites.

Kitokios garstyčios

Be baltųjų garstyčių, pasaulyje augi­namos ir rudosios, juodosios garstyčios.

Juodosios garstyčios aromatingesnės, skoniu ir kvapu primena krienus. Daugiau juodųjų garstyčių auginama Italijoje, Rumu­nijoje, Prancūzijoje, Turkijoje ir Anglijoje.

Rudųjų garstyčių sėklose yra daug rieba­lų (iki 49 proc.), todėl iš jų pagaminamas puikios kokybės garstyčių aliejus. Rudosios garstyčios gausiai auginamos Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Rusijoje, Čekijoje.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos archyvo nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.