Garsūs žodžiai be pinigų – tik tauškalai

„Įtemptas“ biudžetas

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebi, kad šiemet valstybės biudžetas „įtemptas“ kaip niekada anksčiau. Tokią situaciją sukėlė lėšų poreikis krašto gynybai. Tačiau, pasak jo, apsirūpinimas savo šalyje pagamintu maistu taip pat yra labai svarbi gynybos dedamoji. Todėl ne veltui Seimas žemės ūkį pripažino strategine ūkio šaka.

„Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje, svarstant 2026–2028 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, be gražbylysčių paklausiau, kam pripažino žemės ūkį strategine šaka, jei jį kabina ant sausos šakos ir palieka džiūti? Vienas komiteto narys – Raimondas Kuodis – man pasiūlė geltoną arba, jei dar nenurimsiu, raudoną kortelę, nes, matyt, jis tiek įsijautė į Seimo nario pozą, kad pamiršo, jog korteles rodo rinkėjai. O jo panaudotas žodis „dichotomija“ (dviejų dalių skaidymas) čia absoliučiai netinka.

Kalbama apie pinigus, nes jie sumažinti ir vis mažinami neadekvačiai dideliu mastu – valstybės biudžete žemės ūkiui liko tik 4 proc. visų asignavimų, kai 2020 m. jie sudarė 8,4 proc. 2026 m., palyginti su 2025 m., asignavimai mažėja 11,6 proc. Anksčiau mažinimą grįsdavo tuo, kad neva didėja Europos Sąjungos (ES) lėšų, skiriamų žemės ūkiui, tačiau dabar jų taip pat mažėja 11,7 proc. Sumažinimą teisina tuo, jog sumažėjo ES parama, tai mažina ir nacionalinę“, – pasibaigus BFK posėdžiui situaciją „Ūkininko patarėjui“ komentavo J. Sviderskis.

Jis teigė, kad vietoje mažinimo turėtų būti imamasi priešingo sprendimo – reikėtų ES sumažėjusią sumą kompensuoti nacionalinėmis lėšomis. Prašymui padidinti asignavimus žemės ūkiui, kurį pateikė Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) ir LŽŪBA, pritarė tik BFK pirmininko pavaduotojas Valius Ąžuolas ir šio komiteto nariai Dainoras Bradauskas, Algirdas Butkevičius ir Robertas Puchovičius.

Metas keisti žodžius

Pasak LŽŪBA generalinio direktoriaus, kokia tuomet yra prasmė šnekėti apie kaimo gyvybingumą, jo užimtumą ir pan., nes, jei nebus investicijų, kaimas ir toliau tuštės. „Mes palaikome KRK nuostatą, kad pinigų galima gauti parduodant įsiterpusią valstybinę žemę. Iš esmės tai – žemės konsolidavimas. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas ir komiteto nariai Simonas Gentvilas, Tomas Tomilinas ir Tomas Domarkas be poveikio žemės ūkio gamybai vertinimo taip „iškastravo“ KRK nario Kazio Starkevičiaus parengtą įstatymo projektą, kuriam pritarė KRK, kad vilčių gauti iš to pinigų valstybei lieka mažai“, – pažymėjo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

Jis minėjo ir dar du galimus lėšų šaltinius. Vienas jų – valstybės dalis, liksianti po II pakopos pensijų sistemos reformos, kai iš jos dalis gyventojų atsiims savo įnašus, kitas – Gynybos fondas, nes žemės ūkis dėl sudėtingos geopolitinės priežasties ir buvo pripažintas strateginiu. Beje, J. Sviderskio nuomone, ir švietimui, ir patriotiniam aklėjimui iš ten galima skirti lėšų. Abejais atvejais tą daryti leidžia NATO standartai. „Jautėsi kažkoks nepasitenkinimas žemės ūkiu, minimi koncernai, įmonės, nors jos į valstybės biudžetą sumoka labai žymias mokesčių sumas, įdarbina žmones. Bet tai – nė motais, tai – ne argumentai. Dar 2023 m. gruodį 12 verslo organizacijų kreipėsi į valdžios institucijas prašydamos atsižvelgti į kitų Europos valstybių pavyzdžius ir atsisakyti neefektyvios žemės naudojimo politikos. Tada tam buvo pritarta“, – mena LŽŪBA generalinis direktorius.

Jis teigė, kad šalies žemės ūkio pripažinimas strategine šaka, pripažinimas, kad šalies žemdirbiai įneša svarų indėlį į nacionalinio saugumo aruodą, užtikrina stabilumą visuomenėje, neskiriant jiems realios finansinės paramos, nieko gero neduos. Tai, anot ŪP pašnekovo, yra apgaulė. „Seniai metas tuščius žodžius, deklaracijas keisti konkrečiais darbais. Ateinantys metai po 2025 m. įvairių gamtos iššūkių žemdirbiams bus labai sunkūs, tapsime nekonkurencingi. Tuo labiau, kai matome kitų šalių požiūrį į savo žemdirbius, girdime apie ten mažinamą biurokratiją, mažinamus kitus gamybos varžymus“, – pažymėjo J. Sviderskis.

Neturės maisto

Biudžeto įstatymo projektas į neviltį varo ir Lietuvos žemės ūkio tarybą (LŽŪT). Jos pirmininkas Jonas Vilionis ŪP aiškino, kad mūsų šalies žemdirbiai nori, jog Lietuva jiems sudarytų tokias pačias sąlygas, kaip ir kitiems Europos žemdirbiams. „Mes juk įstojome į ES, o ne į aborigenų sąjungą. Tai kodėl dabar mums viską mažina? Juk mūsų neliks. Vien spalį iš mūsų šalies išvažiavo 3,5 tūkst. karvių. Jei žemės ūkis yra pripažintas valstybės ūkio strategine šaka, tai privalo būti ir strategija. Ko ir kiek reikia žemės ūkiui? Jeigu žemės ūkiui nieko nereikia, tai gynyba turės tankus, raketas, bet neturės ką valgyti. Strategija yra tokia – nevalgęs žmogus nebus ir kareivis“, – tiesiai šviesiai rėžė J. Vilionis.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės pinigai išmėtomi į kairę ir į dešinę, juos gauna butaforiniai ūkininkai, o ūkininkai, gaminantys produkciją, lieka nuošalyje. Todėl jam kyla klausimas, ar reikia Lietuvai apsirūpinti savo maistu ir jo turėti, ar nereikia? „Kokį pieną gers, kokią mėsą valgys ir visa kita? Jei nėra išmokų, jei nėra darbo sąlygų, gamyba nevyks. Tegul ką nori, tą galvoja, tegul ginkluojasi, mes kvailiais nebebūsime. Kai kurie pieno gamintojai už 1 l pieno gauna 10 ct. Tai ar jie kvaili? Kas yra kvailas Lietuvoje? Čia – genocidas, nes mes Europoje gauname pačias mažiausias išmokas, pačias mažiausias kainas už produkciją. Buvome paskaičiavę, kad žemės ūkiui reikia 300 mln. Eur vien naujoms fermoms. Šiandien, norint investuoti į pienininkystę, vienai karvei reikia skirti 20 tūkst. Eur investicijų. Tad, norint pastatyti 100 karvių fermą, reikia 2 mln. Eur. Reikia nepamiršti, kad pienas yra baltasis auksas, kuris valstybei atneša daug pelno. Jei to nereikia, tai žemės ūkio ateitis bus tamsi naktis“, – tvirtino LŽŪT pirmininkas.

Nesitiki blogiausio

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP teigė dar nespėjęs susipažinti su naujausia BFK svarstyta biudžeto projekto versija bei kita informacija, tačiau pirminį projektą jis buvo išnagrinėjęs. „Pirminis projektas liūdino, nes finansavimas žemės ūkiui buvo gerokai sumažintas. Buvo pasiūlymų, kad finansavimas žemės ūkiui turi būti atstatytas. Kokia yra situacija, ką nutarė BFK? Nežinau. Aišku, tik turiu nuojautą, kad Algirdas Sysas, kaip šio komiteto pirmininkas, neturėtų būti nusiteikęs padėti ūkininkams, nes jis labai skaudžiai priėmė pavasario gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos atsiradimą ūkininkams. Buvo matyti, kad jis dėl to išgyvena“, – savo nuomonę dėstė R. Juknevičius.

LŪS pirmininkas redakcijai pastebėjo, kad tuo metu, kai vyko procesas dėl žemės ūkio pripažinimo valstybės strategine ūkio šaka, daugelis žemdirbių svarstė, ar iš to išties bus kokia nors nauda žemės ūkiui. Dabar, priėmus šią nuostatą, būtų galima teigti, kad žemės ūkis pateko į sąrašą tų sričių, kurios yra vadinamos strateginėmis. Tačiau žvelgiant į visus strateginius objektus, kurie yra svarbūs ir kuriems valstybė skiria dėmesį, šis sąrašas yra išties netrumpas.

„Todėl viltys tų, kurie turėjo pernelyg didelių lūkesčių, kad šis pripažinimas lems daugelio problemų sprendimą, nes jos sprendžiamos pinigais, dabar yra sumenkusios. Atvirai pasakius, tikėjausi, kad tai nors kažkiek atsispindės biudžeto projekte. Reikia turėti vilčių, kad galimai paties blogiausio scenarijaus nebus. Nors gal ir būtų galima teigti, kad stebuklo taip pat neįvyks“, – ŪP tikino R. Juknevičius.

Sukėlė diskusijas

Seimo BFK narys A. Butkevičius ŪP pastebėjo, kad, palyginti su praėjusiais metais, Vyriausybė mažina asignavimus plačiąja prasme. „Skaičiuojant tiek ES lėšas, tiek ir planuojamas ateinantiems metams nacionalinio biudžeto lėšas, jos yra mažinamos. Tai sukėlė tikrai labai didelių diskusijų dėl įvairiausių veiklos sričių finansavimo. Yra paruošti kai kurie strateginiai projektai, kurie gali būti neįgyvendinti. Ūkininkai, kurie pradėjo įgyvendinti projektus nuosavomis lėšomis, irgi gali būti nepatenkinti gautais paramos pinigais. Antras svarbus dalykas – savivaldybėse esantys žemės ūkio skyriai visiškai nesupranta, kodėl Vyriausybė taip elgiasi, kodėl mažina finansavimą jų deleguotų funkcijų vykdymui. Todėl mes komitete pasiūlėme Vyriausybei atsižvelgti į pasiūlymus. Komiteto posėdyje dalyvavo ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, kuris pasakė, kad tokios dabar yra finansinės galimybės. Jam buvo priminta, kad žemės ūkis yra valstybės prioritetinė ūkio sritis ir ekonominė žemės ūkio sektoriaus veikla yra svarbiausia Lietuvoje. Ministras nutylėjo. Kol kas negaliu niekuo nudžiuginti ir pažadai bei lūkesčiai visuomenei, kurie buvo suteikti prieš rinkimus, tikrai nėra įgyvendinami. Ar įmanoma rasti lėšų? Galima peržiūrėti išlaidas kai kuriems asignavimams ir jas truputį sumažinti, galima skolintis. Skolinimosi lėšos yra augančios ir tai būtų dar vienas šaltinis, kuris Lietuvai daug nepakenktų, nes būtų susietas su ekonomikos skatinimu, nes pinigai būtų naudojami žemės ūkio sektoriuje“, – argumentus dėstė A. Butkevičius.

Nulinis finansavimas

BFK pirmininko pavaduotojas V. Ąžuolas įvardijo, kas atsitiko BFK posėdyje, svarstant 2026–2028 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą. „Finansų ministrui biudžeto projekto pristatymo metu uždaviau klausimą, kas bus įgyvendinama iš Vyriausybės programos žemės ūkyje. Atsakymas – nieko. Nė vienam Vyriausybės programos įgyvendinimo punktui nėra skirtas finansavimas. Su kolegomis esame užregistravę siūlymus šiai programai įgyvendinti, jiems įgyvendinti reikia 80–100 mln. Eur. Tačiau Vyriausybės programos įgyvendinimas yra nulinis. Ką tik pripažinome žemės ūkį strategine šalies ūkio kryptimi ir šaka, tačiau numatome nulinį finansavimą.

Tai yra tragiška situacija. Jei nebus finansavimo, kokiomis lėšomis programa bus įgyvendinama? Juk tai Vyriausybės programa ir jai turi būti skirtas finansavimas“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Parlamentaras akcentavo, kad kiekvienoje ministerijoje yra įgyvendinama Vyriausybės programos dalis, o dabar realiai vienintelė ministerija, kurioje ji bus neįgyvendinama, yra Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Ir nors žemės ūkis yra valstybės strateginė ūkio šaka, 2026 m., jei niekas nesikeis dabartiniame biudžeto projekte, ministerija įgyvendinti Vyriausybės programos neturės iš ko. „Kai mes žinome, kad kitos šalys aktyviai finansuoja žemdirbius ir žemės ūkį, pas mus realiai viskas juda priešinga kryptimi. Labai geras pavyzdys yra ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos, kai 2020 m. žemės ūkiui buvo prašyta skirti 300 mln. Eur, vėliau jų liko tik 16 mln. Eur, ir tai – skirtų pelkėms. O finale – šių lėšų liko nulis. Čia yra politiniai sprendimai“, – iškalbingą pavyzdį pateikė BFK pirmininko pavaduotojas.

Pasiūlyti variantai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 28 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.