Glifosato uždraudimas – rūpestis žmonių sveikata, dirvožemiu ar politinių dividendų paieškos?

Grupė Seimo narių įregistravo Augalų apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma uždrausti Lietuvoje naudoti glifosatą. Lietuvoje šiuo metu yra registruoti 195 herbicidai. Iš jų 27 herbicidų sudėtyje yra glifosato. Kaip jau rašėme, Austrija neseniai uždraudė glifosato produktus, o aistros dėl šios medžiagos nerimsta visame pasaulyje: gamintojai tvirtina, kad tai saugus produktas, o priešininkai įtaria, kad glifosatas gali sukelti vėžį.

Ar reikia uždrausti naudoti glifosato produktus Lietuvoje? Kokią įtaką toks sprendimas turėtų mūsų šalies žemės ūkiui?

Linas BALSYS, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, įstatymo pataisos iniciatorius: „Tokių pataisų poreikis kilo Europoje ir visame pasaulyje pastaraisiais metais paaštrėjus diskusijoms dėl neigiamo plačiai žemės ūkyje naudojamo glifosato poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose herbicidų su glifosatu gamintojams dėl vėžinių susirgimų yra iškelta beveik 20 tūkst. bylų, laimimi teisminiai procesai, kuriuose įrodomas glifosato poveikis pareiškėjų sveikatai ir jo įtaka vėžiniams susirgimams.

Nuo 2022 metų pabaigos Europos Sąjungoje (ES) turėtų įsigalioti Europos Komisijos (EK) draudimas naudoti glifosatą žemės ūkyje. Vis daugiau Europos valstybių, nelaukdamos EK nurodymų, imasi riboti šio herbicido naudojimą. Vien šiais metais vienokius ar kitokius glifosato draudimo įstatymus priėmė Austrija, Prancūzija, Vokietija. Neabejoju, kad tokių draudimų atsiras ir kitose valstybėse. Diskusijos apie glifosato draudimą privalo persikelti ir į politinę Lietuvos darbotvarkę.

Vieša paslaptis, kad glifosato produktais išpurškiami pasėlių laukai ne tik norint naikinti piktžoles, bet ir siekiant greičiau subrandinti grūdines kultūras bei nuimti derlių. Todėl vėliau ir aptinkami glifosato pėdsakai ne tik žemės ūkio produktuose, bet ir žmogaus organizme.

Manau, kad glifosato draudimas teigiamai paveiktų Lietuvos žemės ūkį. Dėl chemizuotuose ūkiuose plačiai naudojamo herbicido dažnai nukenčia ekologiniai ūkiai, kuriuos pasiekia foninė glifosato tarša iš besiribojančių ūkių. Ekologiniam ūkiui dažnai tai reiškia bankrotą ir reputacinę žalą, atimtus ekologinės produkcijos sertifikatus, išmokas.

Chemizuoti ūkiai turės persiorientuoti ir naudoti tvaresnius žemdirbystės būdus (auginti tarpinius pasėlius, naudoti sėjomainą), kurie ne tik sumažina piktžolių vešėjimą, bet ir pagerina šiuo metu Lietuvoje stipriai prastėjančią nualinto dirvožemio kokybę.

Šiai įstatymo pataisai priešinsis glifosato produktus gaminančios ir prekiaujančios įmonės, korporacijos, kurių atstovai Lietuvoje yra nepaprastai įtakingi ir stipriai veikia. Lietuvoje su chemikalais ateina galingos korporacijos, spardo kojomis duris, ir visi šoka pagal jų dūdelę: įrodykite, kad kenksminga, tada nenaudosime. Prancūzai paprastai laikosi principo nepakenkti, o mes priešingai – jei labai pradės kenkti, daug žmonių dėl glifosato susirgs vėžiu, tada žiūrėsime, ką daryti. Tik tada, kai vyks teismai, užpakalius pajudins valdininkai, kuriems, mano manymu, didelę įtaką galimai daro agroindustrinėsės korporacijos. Registravau pataisą, kad bandytume elgtis civilizuotai, mylėtume savo žemę, žmones, kurie tą žemę dirba ir galimai rizikuoja sveikata.“

Ignas JANKAUSKAS, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius: „Europoje viena šalis – Austrija – uždraudė glifosato naudojimą, tačiau Lietuvoje toks žingsnis būtų gerokai per ankstyvas, jam nepasiruošta. Uždrausti yra paprasta, bet tos šalys, kurios kalba apie glifosato draudimą – Austrija, Prancūzija, – investuoja į alternatyvų kūrimą, ieško kitų analogų, kuo pakeisti glifosatą ir kaip sumažinti tokių draudimų efektą.

Su įstatymo projektu išsamiai nesu susipažinęs, bet galiu spėti, kad priemonių, kaip bus sumažintas neigiamas tokio draudimo efektas, ten tikrai nenumatyta. Svaidymasis grasinimais imtis tokių drastiškų priemonių, kurių neigiamas poveikis būtų ekonomiškai žalingas valstybei, įvertinant ir visas kitas dabar žemės ūkyje esančias sunkinančias aplinkybes, yra labai populistinis, nepamatuotas ir neatsakingas veiksmas.

Su tokiu požiūriu paskutiniu metu susiduriame labai dažnai, bet politikus šiek tiek pavyksta įtikinti, kad negalima beatodairiškai priiminėti sprendimų, žalingų visai ekonomikai ir struktūrai.

Jeigu jau atsiranda draudimų, turi būti numatytos tam tikros priemonės. Viena iš tokių – visoje Europos Sąjungoje turi būti uždraustas glifosato įvežimas iš trečiųjų šalių, kuriose naudojamas ne tik jis, bet ir dar daugybė produktų, kurie Lietuvoje ir visoje ES yra senų seniausiai uždrausti. Jei produkcija iš trečiųjų šalių į mūsų rinką nekeliautų, gal ir būtų galima pradėti diskutuoti apie glifosato draudimą Lietuvoje. Visgi šiandien elgtis taip neatsakingai yra per didelė prabanga.

Mūsų sektorius išgyvena pačius sunkiausius metus, uždirbti galimybių yra labai nedaug, o naikinama bus viena iš pagrindinių priemonių, kovojant su piktžolėmis. Iš tam tikro žemės ploto galima išauginti labai konkretų biomasės kiekį, pavyzdžiui, 10 kg žolių ar 10 kg javų, arba 5 kg žolių ir 5 kg javų. Kuo didesnę dalį užims žolės, tuo mažesnė dalis liks kviečiams ar kažkokiai kitai kultūrai, kuri yra ekonomiškai naudinga.

Tikimės, kad didžioji dalis politikų nepalaikys siūlymo uždrausti naudoti glifosatą. Apskritai, glifosato temą vertiname kaip vieną labiausiai politizuotų. Nėra jokio mokslinio pagrindimo, kad glifosatas daro tokią žalą, apie kokią kalba žalieji. Taigi sprendimas uždrausti glifosatą yra absoliučiai politinis, juo manipuliuojama ir taip bandoma susikrauti politinių dividendų.“

Raimundas JUKNEVIČIUS, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas: „Visoje ES kalbama, jog ateityje glifosatas gali būti uždraustas. Chemijos pramonė intensyviai ieško pakaitalo šiam herbicidui, tačiau kol kas rinkai nieko nepristatyta. Glifosatas labai svarbus toms dirvoms paruošti, kuriose yra daug daugiamečių piktžolių, tokių kaip varpučiai, kiečiai, usnys, kurios sunkiai naikinamos kitais būdais. Dėl tos priežasties esame labai sunerimę dėl galimo glifosato uždraudimo. Ūkininkavimas be efektyvių herbicidų piktžolių kontrolę padarytų labai sudėtingą.

Jei neturėsime efektyvios chemijos piktžolėms naikinti, jos bus naikinamos kitu būdu, kaip senais laikais, – būtų laikomi juodieji pūdymai. Tačiau pūdymas yra atgyvena, be to, skatina dirvos eroziją. Jei nenaudosime glifosato, grįšime į laikus iki glifosato atsiradimo. Tuo laiku žemės ūkio gamyba, efektyvumas buvo gerokai mažesni, nes daug maisto medžiagų iš žemės pasiimdavo daugiametės piktžolės. Jų kiekį dirvoje reguliuoti buvo galima kitomis priemonėmis, bet neginčijamai efektyviausias būdas – glifosato naudojimas.

Į mėginimą uždrausti glifosatą žiūrime kaip į dalį draudimų, suvaržymų komplekso, nukreipto prieš žemės ūkį. Tai ir noras didinti akcizą dyzelinui, mažinti degalų normas, ir kt. Toks įspūdis, kad žemės ūkis tapo didžiausia blogybe Lietuvoje, o kuo daugiau politikai sugalvos draudimų, nukreiptų prieš žemdirbius, tuo tarsi taps populiaresni. Baisu, kas dabar yra atsitikę mūsų visuomenėje. Palyginti dar visai neseniai save laikiau duonos augintoju, dirbau labai svarbų darbą, o dabar, negana to, kad darbo nauda mažesnė, apie žemdirbius formuojama neigiama nuomonė, nuolat girdime tik apie įvairiausius draudimus, ribojimus. Glifosatas yra dalis tos pačios jau kurį laiką eskaluojamos opinijos, neva žemdirbiai pampsta svetimu geru, turi be galo daug visokių lengvatų, nežino, kur pinigus dėti, o tuos pinigus uždirba todėl, kad visur aplinkui nuodija, purškia, be saiko tręšia žemę, negalvodami apie tai, ką paliks vaikams. Skaudu tai girdėti, bet taip kalbėti ir iš to rinktis politinius taškus tapo tiesiog madinga.“

Sergejus FEDOTOVAS, Valstybinės augalininkystės (VAT) direktorius: „Seime buvome susitikime, kurį organizavo L. Balsys, ir visas aplinkybes išdėstėme pakankamai išsamiai. Glifosatas yra teisėtai įregistruotas. Jį galima naudoti iki 2022 m. gruodžio15 d. Kas bus vėliau, spręs ES pagal naujausius duomenis. Ar bus leista toliau naudoti glifosatą, ar jis bus uždraustas, dabar anksti spėlioti, bet šiandien neturime nė vieno moksliškai pagrįsto įrodymo, kad ši medžiaga būtų kenksminga. Priešingu atveju ji jau būtų uždrausta.

Mes reguliariai kontroliuojame, kaip naudojamas gifosatas. Sustiprintai kontroliuojame prieš javų, grikių derliaus nuėmimą. Grikių pasėliuose apskritai draudžiama naudoti glifosato veikliosios medžiagos turinčius produktus. Intensyviai bendraujame su žemdirbiais, nuolat primename, kad būtų laikomasi glifosato naudojimo taisyklių, normų, ką galima ir ko negalima daryti su glifosatu.

VAT kasmet patikrina apie 2,5 tūkst. priemonių su šia veikliąją medžiaga naudotojų. Tai planiniai patikrinimai. Vykdome ir neplaninius patikrinimus, kai kyla įtarimų dėl netinkamo glifosato panaudojimo arba gauname skundų. Pasitaiko pažeidimų, kai ši medžiaga panaudojama netinkamai, tačiau tai tikrai nėra kažkokie dideli skaičiai, kurie bylotų apie visuotinę problemą ir pavojų.

Statistikos duomenimis, nuo 2016 metų glifosato pardavimas Lietuvoje sumenko daugiau kaip dvigubai. Tai rodo, kad šių produktų naudojama mažiau.“

Parengė ŪP korespondentė Violeta GUSTAITYTĖ