Gobšumo fenomenas: nuo infliacijos iki rinkimų

Pasinaudojo pelnui didinti

„Kodėl Lietuvoje vėl auga kainos: ar jau laikas tikrinti „gobšumo infliaciją?“ – tokį intriguojantį pranešimą paskelbė naujoji Seimo narė Jekaterina Rojaka, pakeitusi į Europos Parlamentą išrinktą Aurelijų Verygą. Pranešime kalbama apie vėl laipsniškai pagreitį įgaunančią infliaciją, nuo kurios krūpčioja dažnas gyventojas, nes jau kelinti metai tai skaudžiai jaučia savo kailiu. Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad liepos mėnesį metinė infliacija pašoko beveik 1 proc., o paslaugų sektoriuje kainos ūgtelėjo 5,7 proc. Palyginus dabartines 100 populiariausių prekių ir paslaugų kainas su buvusiomis 2022 m. pradžioje (iki karo Ukrainoje), matyti, kad sumažėjo tik 6 pozicijų kainos.

O net 57 pozicijų kainos išaugo 30 proc. ir daugiau. Absoliučiais „lyderiais“ tapo varškės sūris ir morkos – jų kainos beveik padvigubėjo.

„Toks infliacijos „klampumas“ arba nenoras grįžti į ankstesnį lygį ne tik stebina, bet ir kenkia socialiniam stabilumui – gerokai apkarpo mažesnes pajamas gaunančių gyventojų gyvenimo kokybę bei priverčia valdžios atstovus ieškoti vis galingesnių įrankių sumenkusiam gyvenimo lygiui kompensuoti (minimalios algos, neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimas, tiesioginių lengvatų taikymas ir pan.). Taigi, patys įsukame kainų spiralę, nuo kurios vėliau ir kenčiame. O žinant, kad nuo kitų metų dar didės akcizai degalams, alkoholiui ir tabakui, akivaizdu, kad infliacija bus užprogramuota augti“, – konstatavo J. Rojaka.

Ji akcentavo, kad panašus reiškinys stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, o susirūpinimas, jog kainos ir toliau auga, nepaisant pagrindinių žaliavų pigimo, pritraukia ir kitų šalių valdžios atstovų dėmesį. „Europos centrinis bankas, Jungtinės Karalystės Viešosios politikos tyrimų institutas ir JAV tyrimų centrai atliko išsamius kainų formavimo tyrimus, siekdami atsakyti į klausimą, ar aukšta infliacija nėra skatinama verslininkų gobšumo. Tyrimai aprėpė įvairias įmones – nuo prabangos prekių grupės „Hermès“ iki Suomijos mažmeninės prekybos tinklo „Stockmann“. Deja, rezultatai parodė, kad didžioji dalis stambesnių korporacijų pasinaudojo palankia situacija ir savo siūlomos produkcijos bei paslaugų kainas padidino neproporcingai išaugusiems kaštams. Pavyzdžiui, JAV tyrimas parodė, kad kaštams augant apie 14 proc., įmonės savo pelnus padidino 75 proc. – penkis kartus daugiau. Tokios beprecedentės korporacijų pelningumo ir infliacijos žirklės net įgavo specialų pavadinimą – „gobšumo infliacija“ (angl. greedflation). Tai yra situacija, kai infliacija kyla dėl korporacijų, kurios naudojasi infliacija, kaip dingstimi pelno maržoms didinti. Natūralu, kad tokia situacija kelia pasipiktinimą ir reikalauja papildomo dėmesio“, – dėstoma pranešime.

Buvusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė ir DNB banko ekonomistė apgailestavo, kad Lietuvoje panašūs tyrimai nėra atliekami. „Nors infliacijos rodikliai buvo rekordiškai aukšti, Lietuvoje nėra skiriama pakankamai dėmesio kainų formavimo priežastims išsiaiškinti bei su jomis kovoti. Akivaizdu, kad reikia stiprinti tyrimų centrų veiklą ir kainų stebėseną. Pavyzdžiui, JAV vis dar esant aukštai infliacijai, ypač maisto produktų kainoms, buvo pasiūlyta uždrausti maisto tiekėjams ir parduotuvėms „apgaulės būdu didinti kainas“ (angl. price gauge), siekiant sumažinti pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų (būsto, maisto produktų ir vaistų) vartotojų išlaidas“, – užsienio pavyzdžius pateikė politikė.

Po kelerius metus Lietuvos gyventojus kamavusios išskirtinės infliacijos dabar kainų augimu susirūpinusi J. Rojaka siūlė pradėti diskutuoti apie kainų kontrolės priemones. „Tvirtinti, kad infliacijos problema jau įveikta, kol vartotojai susiduria su itin aukštomis pagrindinių prekių ir paslaugų  kainomis, o santykiniai skurdo rodikliai prastėja – per anksti“, – prieš Seimo rinkimus susizgribo ekonomistė.

Pavadino populizmu

Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad J. Rojaka kandidatuoja į Seimą, todėl labai skeptiškai ir kritiškai vertina tokius pareiškimus prieš rinkimus. „Manau, kad tai yra populizmas, nuo kurio reikėtų bėgti kuo toliau. Į Seimą einanti ekonomistė kalba apie gobšumą, o kas tai yra? Galima sakyti, kad tai yra siekis gauti kuo daugiau naudos, bet tokia ir yra verslo prigimtis. Gal tuomet yra ne tik „gobšumo infliacija“, bet ir „gobšumo rinkimai“, kai norima patraukti daugiau rinkėjų balsų?“ – retorinį klausimą iškėlė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

Kartu jis klausė, ar dabartinė parlamentarė ir buvusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė pasiūlė kokių nors konkrečių ir veiksmingų priemonių „gobšumo infliacijai“ suvaldyti? „Gal pasiūlė tuos, kurie galbūt pelnosi iš infliacijos, apmokestinti didesniu pelno mokesčiu ar įvesti kitokias konkrečias priemones, kad rinkoje būtų daugiau konkurencijos? Ko gero, apie tai nekalba, nes tokias kalbas nušvilptų verslininkai ir kritikuotų tie patys prekybininkai“, – pastebėjo R. Lazutka.

Ką veikia rinkos prižiūrėtojai?

Kalbėdamas apie konkurencijos aplinką Lietuvoje, ekonomistas sutiko, kad čia problemų nestokojama. „Jeigu kainos atrodo pernelyg nepagrįstai didelės, priežasčių reikėtų ieškoti ne žmonių moralės srityje, bet konkurencijos mechanizme. Kai kainos per didelės, žmonės neperka ir eina pas kitą pardavėją. Tai reiškia, kad turi veikti konkurencija, bet sakoma, kad pas mus ji nepakankama, tačiau tam neturime įrodymų. Už rinkų priežiūrą yra atsakinga Konkurencijos taryba (KT), kuri turėtų tai stebėti ir nustatyti konkurencijos pažeidimus“, – kalbėjo VU profesorius.

Jis tęsė, kad kai visų prekybos tinklų parduotuvėse kainos yra panašios, kyla įtarimų dėl galimų susitarimų, tačiau tai įrodyti nėra lengva. „Jeigu vienas prekybos tinklas pakelia kainas, kitas turėtų sulaukti daug pirkėjų. Bet jeigu kainos panašiai kyla visur, gali būti įtarimų, kad yra susitarimas, tačiau jį susekti yra labai sunku. Juk verslininkai socialiniuose tinkluose ar viešai kur aikštėje apie tai nekalba. Žinoma, jie gali išvažiuoti, pavyzdžiui, poilsiauti į Graikijos salas, tai dabar pas mus labai populiaru, ir kur nors paplūdimyje susitarti, bet tai reikia įrodyti. Kita vertus, oligopolinei rinkai yra būdinga vadinamoji kainų lyderystė – kai prekybos tinklų yra nedaug, jie ir be susitarimo gali kainas kelti vieni paskui kitus, manydami, kad pirkėjai vis tiek eis apsipirkti“, – aiškino R. Lazutka. 

Jo nuomone, prekyboje yra kita neakcentuojama problema – masiškos kainų nuolaidos ir akcijos, kuriomis pirkėjai džiaugiasi, bet nesupranta, kad pigiau įsigijus vieną ar kitą prekę, už kitas mokama galbūt brangiau, nei galėtų būti. „Sveiku protu galvojant, kam tos nuolaidos reikalingos? Nebent prekė yra sugedusi. Bet jeigu tai yra maisto produktai, tai kaip tokius gali pardavinėti? Galėtume svarstyti, kad gal taip norima greičiau išparduoti greitai gendančius produktus, bet tos nulaidos yra masinės ir nebūtinai toms prekėms, kurios greitai genda. Tai panašu į pirkėjų dezinformavimą, kai žmonės pritraukiami dėl akcijų, o atėję, pavyzdžiui, pigių avokadų ar pomidorų, į krepšelį prisideda ir kitų prekių, kurios galbūt kitur yra pigesnės. Ir tų pačių akcinių prekių prisiperka per daug, paskui tenka sugedusias išmesti. Tad, manau, tai manipuliavimas pirkėjais, kitaip būtų sunku paaiškinti, kam reikia tiek nuolaidų. Tai turėtų būti KT akiratyje“, – įsitikinęs VU profesorius.

Kas yra gobšesnis?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.