Gyventojų svajones dėl geresnių kelių apkarpo utopiniai politikų pažadai

„Lietuvos kaimo vietovėse žvyrkelių sparčiai mažės. Per ateinančius trejus metus asfaltavimo darbai apims beveik visą Lietuvą. Valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga ruožai bus asfaltuojami daugiau nei pusšimtyje šalies rajonų. Šiais metais iš šalies žemėlapio turėtų išnykti daugiau nei 300 km žvyrkelių“, –  tai utopiniai politikų pažadai, kurie kaimų ar mažesnių miestų gyventojus jau tiesiog siutina.  Niekas nevyksta taip sparčiai ir sklandžiai kaip deklaruojama. Lėšų žvyrkeliams asfaltuoti skiriama gerokai mažiau, nei jų realiai reikia, tad nauja asfalto danga gali pasipuikuoti vos vienas kitas kaimo kelias. 

Milijonai – ne visiems proporcingai

2018–2020 metų žvyrkelių asfaltavimo darbai finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Pernai valstybinės reikšmės žvyrkelių ruožams, jungiantiems asfaltuotus kelių ruožus, asfaltuoti skirta daugiau kaip 50 mln. eurų. Žvyruoti keliai, kuriuose numatoma vykdyti asfaltavimo darbus, atrenkami pagal specialias metodikas. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, savivaldybių prašymus, eismo intensyvumo situaciją, gyventojų skaičių, sudaro asfaltuotinų ruožų atrankos kriterijus. Įvertinta, ar numatomu asfaltuoti keliu kursuoja viešasis transportas, kiek automobilių per parą važiuoja šiuo metu ir kiek padidės eismo intensyvumas išasfaltavus žvyrkelį, ar bus patogiau pasiekti lankytinas vietas. Deklaruojama, jog prioritetinė žvyrkelių ruožų asfaltavimo eilė sudaroma numatant, kad kuo efektyviau ir racionaliau būtų panaudotos valstybės lėšos.

Pernai ilgiausi žvyrkelių ruožai (10 km ir ilgesni) turėjo nusidriekti Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Klaipėdos, Pasvalio, Plungės, Prienų, Raseinių, Širvintų, Švenčionių, Šiaulių rajonuose.

Pagal praėjusių metų lėšas, skirtas žvyrkeliams asfaltuoti, skirtumas tarp pateikto kelių skaičiaus ir patvirtintų tvarkyti ir asfaltuoti labai didelis. Pavyzdžiui, Suvalkijoje, pagal 2018–2020 metų programą, į asfaltuojamų kelių sąrašą Marijampolės savivaldybėje iš programai teiktų 12-os, pateko 6 žvyrkeliai, Kalvarijos sav. – iš 11 teiktų, pateko 8, Kazlų Rūdos sav. – iš 9 – 5, Vilkaviškio r. sav. – iš 40 – 7, Šakių r. sav. iš 44 – tik 5.

Šių metų rugsėjo mėnesį Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos vietiniams regionų keliams tiesti ir remontuoti. Šiam paraiškų surinkimo etapui skirta 10,3 mln. Eur paramos lėšų. Vienam pareiškėjo projektui galės būti skirta iki 200 tūkst. Eur su PVM, o kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų – likusią projektui įgyvendinti reikalingą išlaidų finansavimo dalį savivaldybė turi finansuoti pati.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklą „Parama vietiniams keliams“ paramą numatyta skirti savivaldybės institucijos valdomiems kaimo vietovės ribose esantiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams, kelio ruožui, gatvei su žvyro danga rekonstruoti, asfaltuoti. Remiami kelio elementai – kelkraščiai, pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai, apšvietimo įrenginiai. Kaimo kelių tvarkymo darbai, numatyti projekte, privalo būti atlikti per 36 mėnesius nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 30 d.

Pasak Marijampolės sav. administracijos direktoriaus pavaduotojo Valdo Tumelio, 10 mln. eurų visos Lietuvos mastu vietiniams regionų keliams tiesti ir remontuoti tai nėra dideli pinigai ir paskirstant šią sumą maksimaliai po 200 tūkst. eurų, galima įgyvendinti vos 5 projektus visoje šalyje.

Sodų bendrijų keliams įsižiebė viltis

Pirmą kartą į vietinės reikšmės kelių sąrašą šiemet įtraukti ir sodų bendrijų keliai.  Rugpjūčio pabaigoje Marijampolės savivaldybės taryba patvirtino Marijampolės sav. vietinės reikšmės kelių sąrašą, į kurį buvo įtraukti ir 18-os sodų bendrijų 242 keliai, kurie viso sudaro 58,8 km. Dar birželio mėnesį sodų bendrijos buvo kviečiamos teikti prašymus dėl jų teritorijose esančių gatvių ir kelių įtraukimo į sąrašą, tai padarė visos Marijampolės sav. esančios sodų bendrijos. Taip pat Marijampolės sav. ragino savivaldybės gyventojus iki š. m. rugpjūčio 31 dienos siūlyti kelius ir gatves, esančias Marijampolės savivaldybės teritorijoje, kurioms reikalingi remonto, rekonstravimo ar įrengimo darbai. Pasak administracijos vadovų, atrinkti gyventojų pasiūlymai metų pabaigoje bus įtraukti į vietinės reikšmės kelių ir gatvių įrengimo, rekonstravimo ar remonto programą, kuri bus įgyvendinta 2020–2022 metų laikotarpyje.

Pasak Marijampolės sav. Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo Mindaugo Lelešiaus, į vietinės reikšmės kelių sąrašą papildomai įtraukus 242 sodų bendrijų kelius ir gatves, atsirado galimybė kreiptis į Lietuvos kelių direkciją gauti lėšų jiems  tvarkyti ir asfaltuoti.

„Kitais metais sodų bendrijose planuojame sutvarkyti 6 gatves, kurias atrinko specialiai sudaryta komisija. Jų sąrašas bus tvirtinamas Taryboje, drauge su 2020–2022 metų planu. Buvo atrinktos gatvės, turinčios atitinkamus pločius, o kitos dar bus tikrinamos, vertinamos ir jos lauks savo eilės. Viskas priklauso nuo finansavimo, tuomet galėsime planuoti, ką už tas lėšas galime nuveikti“, – tikina M. Lelešius.

Darbus apsprendžia lėšos

Nacionalinė mokėjimo agentūra pagal programą vietiniams regionų keliams tiesti ir remontuoti, anot Marijampolės sav. su projektais dirbančių specialistų, sulauks nemažo pluošto paraiškų.

„Informacija buvo perduota seniūnijų seniūnams, jie ruošė sąrašus kelių, kuriuos būtina tvarkyti. Iš seniūnijų buvo sulaukta labai daug paraiškų su nurodytais gyvenvietėse vis dar esančiais žvyrkeliais, keliais, vedančiais į sodybas ir ūkininkų laukus. Kartais seniūnai neįvertina kaimo specifikos. Jie suinteresuoti, kad kuo ilgesnis asfalto ruožas būtų paklotas, bet reikia nepamiršti ir apie plotį, juk tais keliais važiuoja ne tik lengvieji automobiliai, bet ir traktoriai, kombainai. Deja, visų prašymų įvykdyti nebus galimybės, tam reikėtų labai daug lėšų. Žmonių viltys didelės, tačiau realiai pinigai, kuriuos keliams skiria valdžia, yra politikos dalis. Marijampolės savivaldybė iš Kelių direkcijos pagal minėtą programą gauna apie 1,5 mln. eurų. Maždaug apie 700 tūkst. Eur iš karto atiduodame seniūnijoms, o visa kita – lieka miestui. Šios lėšos yra naudojamos ne tik keliams tvarkyti – pažvyruoti, išlyginti, duobėms lopyti, bet ir apšvietimui įrengti, šaligatviams, pakelėms prižiūrėti. Savivaldybės pagal savo teritorinį vienetą kasmet gauna maždaug tą pačią nustatytą sumą. Papildomai lėšų galime gauti nebent Laisvai ekonominei zonai, tiltams. Pagal dabar vykdomus pirkimus ir atliekamus darbus jei tik gautume daugiau lėšų, galėtume bent tris kartus padidinti darbų tempus. Jei gautume vietoj 1,5 mln. eurų, bent 5 mln. eurų, galėtume padaryti tikrai nemažai, nes viską tam turime. Tačiau kai gauname tik tokias lėšas, priversti kai kur neleistinai taupyti, kažko nepadaryti kaip turėtų būti. Kad būtų normali kelių priežiūra, tam reikėtų vien mūsų savivaldybei apie 10 mln. eurų, o gal ir dar daugiau“, – tikina Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vadovas.

Pinigai ne visada racionaliai naudojami

Greta Marijampolės du kaimo žvyrkeliai buvo renovuojami planuojant uždaryti dvi geležinkelio „Rail Baltica“ pervažas. Tai buvo viena iš alternatyvų gyventojams patekti į kitapus geležinkelio esančias savo sodybas, o ūkininkams į laukus. Buvo iš naujo suformuoti kelių pagrindai, vandens nuotekų kanalai, keliai padengti stambia skalda. Viskas paruošta taip, kad beliko tik užkloti asfalto dangą. Deja, tai nebuvo padaryta. Pasak gyventojų ir ūkininkų, kurie čia dirba laukus ir šiais keliais važiuoja sunkiasvore technika, visas padarytas darbas ir sudėtos šimtatūkstantinės lėšos nueis niekais, jei nebus paklotas asfaltas.

„Kai projektavo šiuos kelius, projekte buvo numatyta jog jie turėtų būti dengiami asfaltu. Šie keliai būtent taip ir buvo formuojami. Dabar jie iš dalies situaciją net pablogino – ant jų paklota stambi skalda tapo problema tiek dviračiais, tiek lengvaisiais automobiliais važiuojantiems gyventojams, o sunkioji ūkininkų technika, jei padarys provėžas ar duobes, jų nebus įmanoma užlyginti, kaip kad paprasto smulkaus žvyro kelią. Neįsivaizduoju, kaip tokį kelią su stambia skalda reikėtų nuvalyti, kai jis užsiterš žemėmis, dumblu, mėšlu dirbant laukus ar iš laukų vežant derlių. Manau, kad jei keliai buvo ruošiami asfaltuoti, tą ir reikia padaryti, o neišsisukinėti, kad tam nebėra lėšų. Žymiai daugiau bus prarasta, jei to nebus padaryta“, – tikino vietos ūkininkas Juozas Kairys.

Savivaldybės atstovas M. Lelešius teigė, kad tais keliais turi pasirūpinti ne savivaldybė, o Kelių direkcija, kuri ir inicijavo, jog jie būtų taip įrengti: „Mes net neturime teisės ten kištis ir net neįsivaizduoju, ar jie kada nors bus išasfaltuoti.“ Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis taip pat antrino, kad šie keliai tikrai nėra prioritetiniai, nes yra tokių, kuriais naudojasi daugiau gyventojų ir tokiems pirmiausiai bus nukreipiamos lėšos.

„Visi esame pavargę nuo tų žvyrkelių. Ir tai, kad buvo plačiai deklaruojama, kad kaimuose neliks nei vieno neasfaltuoto žvyrkelio, tai tik utopiniai politikų pažadai. Tai nerealu“, – teigė Marijampolės sav. vadovai.

Milda JONKIENĖ

ŪP korespondentė