Gyvulininkystės plėtros strategija: mitas ar tikrovė?

„Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė, kas turėtų būti daroma, kokie turėtų būti numatyti prioritetai siekiant tokių užmojų, nes terminas –  tik 4 metai.

Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos administracijos vadovas Arūnas RUTKAUSKAS:

„Geriausias bet kurios Vyriausybės tikslas būtų netrukdyti ūkininkams. Išvardyti siekiai buvo keliami ir prieš aštuonerius, ir prieš dvylika metų. Tikėkimės, kad nauja Vyriausybė su nauju žemės ūkio ministru tikrai pažįsta Vyriausybės programoje išvardytas problemas ir tikrai rasime kompromisą, kaip, nepažeidžiant nacionalinių ir Europos teisės aktų, leisti daryti tai, ką mes darome, tik geriau. Iki šiol aukštesnę genetinę vertę mes suprasdavome kaip gyvulių produktyvumo didinimą, o šiandien vis aktualesnis yra žaliasis kursas, tvarumas.

Negalėsime turėti tvaraus gyvulio, jeigu jo laktacijų skaičius yra 2–3 ar mažiau. Manau, kad tuo turi užsiimti pačios asociacijos, bet, žinodami, kad produktyvumas mažės, galbūt ieškosime kompromisų su Vyriausybe ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tam, jog būtų kompensuota dalis nuostolių. Europos Sąjunga (ES) yra numačiusi dotacijas ir nereikėtų jų švaistyti į kairę ir į dešinę. Kryptingai numačius tikslus ir norimus pasiekti rezultatus, manau, kad dalis lėšų gali būti panaudota produkcijos netektims kompensuoti.“

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininkas Nerijus GRICIUS:

„Aš manau, kad veislininkystė yra ateities žemės ūkio ekonomikos pamatas. Tačiau šiandien politikos formuotojai veislininkystei skiria labai menką dėmesį. Visą laiką buvome nuošaly, net parduotos ir valstybinės veislininkystės įmonės. Finansavimas sumažintas, savo dydžiu jis tapo juokingas – mėsinės gyvulininkystės sektoriui skiriama apie 30 tūkst. Eur per metus, kai panašią sumą viena šeima investuoja tik į vieno studento studijas. Tai apie kokią progresiją ar strategiją mes galime kalbėti, jeigu nepradedame nuo pagrindų – nepasidarome „pamatų“. Jau ir esamus išgriauname, o vėliau bandome kažką po truputį lipdyti. Taip būti negali – namas pradedamas statyti nuo pamatų, o strategiją galima prilyginti namo statybai. Tad turime pradėti kalbėtis su socialiniais partneriais, girdėti jų keliamas problemas. Įsigilinti į jas ir spręsti. Tikiuosi, kad tie, kurie rengia naują strategiją, parodys didesnį dėmesį socialiniams partneriams, su jais bendraus ir dirbs. ŽŪM buvo užsakiusi brangią studiją, kurioje nagrinėta Nyderlandų, Danijos, Lenkijos, t. y. šalių, kuriose mėsinė gyvulininkystė nėra populiari ir jos to net nesiekia, nes vyrauja pieninė gyvulininkystė, patirtis. Lietuva buvo lyginama su jomis, nors mėsinės galvijininkystės srityje stipriau pažengusi yra Prancūzija ir netgi Estija, iš kurios galima mokytis. Taip ŽŪM tyliai ramiai padarė „tyrimus“ ir bandė pritaikyti mūsų šaliai.

Jau teko bendrauti su paskirtuoju žemės ūkio ministru dr. Ignu Hofmanu, nuotaikos liko džiuginančios. Jeigu ŽŪM dirbs taip, kaip žada, gali būti, kad mes tikrai kažką pasieksime, tačiau tik laikas parodys, kaip viskas vyks. Belieka tikėtis, kad I. Hofmanas bus tas tarpininkas, kuris tikrai padarys tai, ką reikia daryti, o ne dirbs pagal kažkieno užsakymus ir dėl kažkieno interesų.

Veislininkystę sugriauti galima labai greitai ir tai įrodė ketverius metus vadovavusi valdžia, o atstatymas užtruks ilgai – reikės ne vienerių ir ne ketverių metų – tokie darbai skaičiuojami dešimtimis metų. Štai Prancūzija turi šimtų metų patirtį, strategiją, viziją, tikslus ir nesiblaško į šonus, eina tiesiai į tikslą.

Naujosios valdžios darbų pradžia džiugina, o kaip bus toliau – matysime. Aišku, daug kas priklausys nuo komandos, kuri bus suformuota ŽŪM, ar viceministrai irgi bus kompetentingi. Nebūtinai jie turi būti specialistai, bet turėtų būti žmonės, mokantys vadovauti ir girdintys problemas, įsigilinantys į jas, atskiriantys, kur yra kelių žmonių smulkūs interesai, o kur yra viso sektoriaus. Belieka tikėtis, kad viskas bus gerai.“

Šiaulių r. žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas GRUBLIAUSKIS:

„Vyriausybės programoje daug ko prirašyta, bet, manau, gerai, jog bus atsižvelgta į ūkininkų norus plėsti gyvulininkystės ūkius, nebus tiek daug nereikalingų reikalavimų. Turi būti taip, kad ūkininkai norėtų gyvulininkystės ūkių veiklą tęsti, plėsti. O jau tada reikės geresnės genetinės medžiagos, reikės dirbti ir su genomu, kad būtų atrinkti tik geriausi ir sveikiausi gyvuliai. Priemonių yra visokių, svarbu, kiek tam bus skirta pinigų ir dėmesio.

Labai svarbūs yra genominiai tyrimai ir kiti dalykai, norisi tikėti, kad programoje taip parašyta ne todėl, kad tik būtų parašyta. Jau seniai turėjo būti atkreiptas dėmesys į gyvulininkystę, kuri sparčiai traukiasi, nes niekas nebenori į ją investuoti, o, pasitaikius galimybei, net atsisako šios veiklos. Manau, tai, kaip užsibrėžti tikslai bus pasiekti, priklausys nuo to, kiek tam bus galimybių ir kiek bus skirta pinigų.“

UAB „Baltic Vianco“ direktorius, LMGAGA tarybos narys Darius DZEKČIORIUS:

„Pirmiausia reikia vystyti privalomą galvijų produktyvumo kontrolę, jeigu norime turėti genetinę gyvulių kokybę. Buvo galimybė valstybei paremiant įsivežti iš užsienio daug veislinių gyvulių, bet vėliau atsitiko kai kurie nenumatyti blogi dalykai. Mes įsivežėme galvijus, turėdami duomenis apie jų produktyvumą, o dabar viskas paleista vėjais. Jeigu yra A – įvežta genetinė medžiaga, tai reikia ir B – toliau tęsti veislininkystės darbą. Galima sakyti, kad tai yra augintojo reikalas, bet ūkininką reikia nukreipti tinkama linkme, padėti jam. Jau tiek metų, kai mes nepriklausomi ir galėtume patys atlikti veislininkystės darbą, nes netrūksta entuziastų, bet pagrindinė dauguma, jeigu tik atsiranda kažkokių prievolių produktyvumo kontrolėje, pvz., pildyti kergimo žurnalus, tam labai priešinasi.

Ko mes siekiame, kodėl reikia gerinti genetinę kokybę? Reikia taikyti atitinkamas programas. Nėra gerai nutraukti rėmimą arba paleisti vadžias, kaip buvo padaryta pastaraisiais metais. Ne bet kokį bulių mišrūną galima įleisti į karvių bandą ir dalyvauti programoje. Aš jau ne kartą siūliau, kad galbūt privalomai reikia sertifikuoti veislinius bulius, kurie yra praėję kontrolę, tik tada jie galėtų dalyvauti kergime, t. y. tam reikia gauti sertifikatą. Mano pagrindinė mintis – turi būti aiškus tikslas, dėl ko mes tai darome. Dabar yra parašyti tik skambūs žodžiai: gerinsime, didinsime... Esmė – dėl ko tai turi būti daroma? Kai yra tikslas, turi būti ir priemonės jam įgyvendinti.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.