Gyvūnų rūšys slapukės Lietuvoje

Šios savo išvaizda beveik identiškos, tačiau genetiškai skirtingos, tad tarpusavyje nesikryžminančios rūšys gali skirtis taip pat savo elgsena, mityba, prisitaikymu prie aplinkos arba būti skirtingai paplitusios. Molekuliniai požymiai leidžia ne tik atskirti panašias rūšis, bet ir nustatyti jų giminingumą, įvertinti genetinę įvairovę ir netgi stebėti žmogaus sukeliamo poveikio gamtai atspindžius gyvų organizmų populiacijose.

Gamtos tyrimų centro mokslininkai, nuo 2020 m. vykdydami Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą „Gamtinės atrankos veikiami genai: evoliucionavimo greitis vykstant rūšiadarai ir panaudojimas rūšių antrininkių identifikavimui“, tyrinėjo plėviasparnius vabzdžius, kurie gamtoje reguliuoja įvairių augalėdžių vabzdžių populiacijas – medžioja amarus, drugių-lapsukių vikšrus ir vabalų-lapgraužių lervas. Nustatę šių dažnų ir plačiai Lietuvos gamtoje paplitusių grobuoniškų vabzdžių rūšių naujus molekulinius požymius ir įvertinę jų genetinę įvairovę, mokslininkai išskyrė ir aprašė dvi iki šiol nežinomas, visiškai naujas rūšis-antrininkes. Aptikta, kad šie vabzdžiai skiriasi taip pat ir savo ekologinės nišos požymiais, pavyzdžiui, mieliau įsikuria kitokiose buveinėse negu panašios anksčiau žinomos rūšys.

Nors abi naujos slapiosios rūšys kol kas aptiktos tik Lietuvoje, jos paplitusios greičiausiai daug plačiau. Tam išsiaiškinti kitų Europos šalių vabzdžių tyrinėtojai naudos Lietuvos mokslininkų nustatytus molekulinius požymius.

Naujų rūšių aprašymai paskelbti tarptautiniuose mokslo žurnaluose.

Gamtos tyrimų centro informacija

Viršelyje: Nauja mokslui klosčiavapsvių (Vespidae) rūšis Ancistrocerus balticus