Lietuvos miškai gali išsiplėsti per 150 tūkst. hektarų, plėtrą paskatins pajamos iš CO2 kreditų

„Mūsų skaičiavimais, prie dabartinių 2 mln. hektarų miškų jau šiandien būtų galima pridėti 150 tūkst. hektarų, kurie dabar sudaro nenaudojamą, apleistą žemę. Čia įveisus miškus, savo potencialo dabar neišnaudojantys laukai galėtų didesne apimtimi iš atmosferos surinkti anglies dioksidą (CO2). Be to, šių būsimų miškų savininkai gautų tvarias pajamas – iš miškų sugeneruotų CO2 kreditų“, – sako miškininkystės technologijų bendrovės „Arbonics“ bendraįkūrėjas ir vadovas Kristjanas Lepikas.

Miškų plėtrą kol kas stabdo laikas ir teisės aktai

Europos Sąjungos (ES) duomenimis, žemės kokybė Lietuvoje yra pakankamai aukšta ir tinkama žemdirbystei. Tuo metu miškų įveisimui pakanka prastesnės kokybės – 32 balų našumo ir mažiau – žemės. Todėl šalyje žemės ūkis – kur kas labiau paplitęs nei miškininkystė. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, žemės plotas 2020 m., palyginti su 2003 m., padidėjo 9 proc., naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas – 17 proc.

„Miškų įveisimas – ne tik gamtai draugiškas sprendimas, bet ir galimybė gauti tvarių pajamų iš CO2 kreditų, paverčiant neproduktyvią žemę ilgalaikiu ekonominiu turtu. Be to, siekiant sustabdyti klimato kaitą, galime tikėtis augančio susidomėjimo miškų plėtra“, – teigia K. Lepikas.

Pašnekovas nurodo, kad žemių savininkus nuo miškų plėtros stabdo ir galiojantys teisės aktai, šiuo metu apribojantys maksimalų vienam asmeniui – juridiniam ir privačiam – priklausančios žemės plotą – iki 1500 hektarų. Anot jo, ribotas turimos žemės plotas apriboja žemvaldžių norą ieškoti kitų pajamų šaltinių.

„Ne visus savininkus kol kas žavi idėja, kad pasodinus naują mišką, reikia ne vienerius metus laukti pirmųjų pajamų iš parduotos medienos. Tuo metu pajamos iš CO2 kreditų – kur kas palankesnės ir patrauklesnės, nes jos gaunamos jau po penkerių metų nuo miško įveisimo. Su sąlyga, jei šiuo metu dirvonuojantys laukai bus apželdinti mišku. Atlikus keletą teisės aktų pakeitimų, pavyzdžiui, išplėtus leistinas žemės nuosavybės ribas, daugiau žemės savininkų galėtų išnaudoti miškų įveisimo ir CO2 kreditų potencialą, kartu skatinant aplinkosauginę ir ekonominę pažangą Lietuvoje“, – tikina miškininkystės technologijų ekspertas.

Paskatinti gali subsidijos ir augančios pajamos

„Arbonics“ vertinimu, aplinka Lietuvoje palankesnė pušims, beržams ir drebulėms. Tuo metu eglynai – ne tokie paplitę šalyje. Visos šios rūšys – tinkamos miškų įveisimui ir CO2 surinkimui iš atmosferos.

„Minėtų rūšių medžius įveisti nėra sudėtinga, kaip ir užtikrinti tokių miškų priežiūrą. Apskritai, Lietuvoje augantys medžiai – tinkami CO2 sekvestracijai, todėl, atlikus reikiamas procedūras, galima išgauti aukštos kokybės CO2 kreditus“, – paaiškina K. Lepikas.

Viena iš galimų priemonių, galinčių paskatinti naujų miškų atsiradimą, įvardijamos subsidijos, taip pat kitos finansinės priemonės: jos galėtų būti skiriamos tiek iš Lietuvos, tiek ir ES biudžetų. Atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, 25 hektarams miško būtų galima skirti iki 250 tūkst. eurų vertės subsidijas, o CO2 kreditų kainos, prognozuojama, tik didės, miškų įveisimas gali tapti vis patrauklesne galimybe žemių savininkams.

Nors šiuo metu vidutinė CO2 kredito kaina svyruoja apie 70 eurų, prognozuojama, kad kainos ateityje – tik augs. Šiuos pokyčius, tikėtina, labiausiai nulems ekonominė plėtra ir su tuo susijęs poreikis neutralizuoti anglies dioksido emisijas.

„Sparti ekonominė pažanga neišvengiamai yra susijusi su klimato kaita, todėl politikai supranta, kad neįmanoma absoliučiai visur panaikinti arba iki minimumo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Taršą sukeliančioms įmonėms buvo pasiūlytas sprendimas: jos gali finansiškai kompensuoti savo ŠESD emisijas, įsigydamos gamta pagrįstus CO2 kreditus. Jų poreikis ateityje – tik augs, todėl kils ir kreditų kainos. Atitinkamai, tai leis miškų savininkams gauti dar didesnes pajamas – belieka tik išplėsti miškus. To nuo šių metų rugsėjo jau imasi dešimtys žemių savininkų Lietuvoje“, – teigia „Arbonics“ vadovas K. Lepikas.

„Arbonics“ informacija