Kova prieš sausrą

Specializuoto daržininkystės ūkio agronomas Julius Šateika „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad nuo sausros morkas ir svogūnus gelbsti Kulpės vanduo. Visi laukai – aplinkui šią upę. Toliausiai nutolę plotai yra už 2 km nuo Kulpės.

Jaunasis agronomas pakvietė apžiūrėti laistomus morkų ir svogūnų laukus. Jis kalbėjo, kad ūkis laistymui skiria daug lėšų, brangūs įrenginiai, sunaudoja nemažai degalų, daug kainuoja agregatų priežiūra ir remontas.

Laistymo sistemos pradžia – prie Kulpės esantis vandens siurblys ir filtravimo įrenginys. Nuo dumblo išvalytas vanduo ilgomis žarnomis teka į laukus, kuriuose purkštukais, laistymo šautuvais arba specialiu laistymo sparnu drėkinami didžiuliai plotai. Be to, svogūnams atgaivinti yra įrengta ir lašelinė laistymo sistema. Iš Kulpės vanduo siurbiamas šešiose vietose.

Rodydamas didžiulius laistomus plotus, Julius kalbėjo, kad laistymo įrangą visą parą pasikeisdami prižiūri keturi darbuotojai. Laukuose yra šešios laistymo ritės, vandens žarnų ilgis – 450 m. Purkštukais vanduo purškiamas 12 m spinduliu, o specialūs laistymo šautuvai vandenį „šaudo“ daug toliau – 30 metrų spinduliu. Tobula laistymo sistema agronomas vadino specialų laistymo sparną: mažais lašiukais tolygiai yra paskirstomas vanduo, kuris greičiau susigeria į dirvą, o svarbiausia – nesuplakamas dirvožemis. Purkštukai ir lašelinis laistymas – stacionari įranga, visą sezoną veikia toje pačioje vietoje, o laistymo šautuvus ir laistymo sparną darbuotojai kilnoja vis į kitą lauką.

Morkos ir svogūnai vienoje vietoje laistomi 12 val. Į vieną kvadratinį metrą išpurškiama 15 litrų vandens. Drėgmės užtenka savaitei. Po 12 val. laistymo ritės perkeliamos į kitą plotą.

Apžiūrėjome drėgme kvepiančius laukus. Gražiai žaliuoja ankstyvieji svogūnai ir ankstyvosios morkos, kurios buvo uždengtos plėvele. Tik pusė morkų pasėta, kitas dar sėja. Laistomos ką tik pasėtos vėlyvosios morkos, kad greičiau sudygtų. Redakcijos pašnekovas kalbėjo, kad, nors laukai laistomi visą parą, o didžioji gelbėtoja yra Kulpės upė, visgi sausra būsimam derliui jau padarė žalos – planuotas derlius bus 20 proc. mažesnis, nes ne visur sudygo svogūnai, sunkiai kalasi morkos.

Kepina saulė, oras – karštas, todėl greitai išdžiovina palaistytus plotus. Jei tokia sausra užsitęs ilgiau, derlius bus žymiai mažesnis nei praėjusiais metais. Pernai morkų vidutiniškai prikasė 80 t/ha, svogūnų – 45–50 t/ha. Julius sakė, kad svogūnai po kelių savaičių formuos galvutes, jeigu nebus gero lietaus, jos bus mažos.

Šateikų ūkyje dirba 80 nuolatinių darbuotojų. Dalis jų dabar atostogauja, apie 30 žmonių pluša gamybos ceche, kuriame įrenginiais skutamos morkos ir lupami svogūnai. Per mėnesį cechas nuskuta 80 t morkų, nulupa 80 t svogūnų. Paruošta produkcija pristatoma perdirbėjams. Savo morkų ir svogūnų Šateikų ūkis dabar jau nebeturi, todėl produkcijai ruošti juos perka iš Olandijos, papildomai svogūnų pirks iš Uzbekistano.

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.