Į 2022-uosius – su mintimis apie Nacionalinę uogos dieną

Nors šiemet uogų augintojams ir gamtos sąlygos nebuvo labai palankios, ir koronaviruso pandemija darė savo, bet šiųmečio derliaus uogos jei dar neparduotos, tai suskintos tikrai buvo visos. Dabar – tarsi atokvėpis, kai galima pamąstyti ir apie ateitį.

Ne vienerius metus žiemomis rengdavome gyvus susitikimus – seminarus, kurių metu ne tik mokėmės, bet ir sprendėme problemas. Tačiau šių metų pradžioje dėl paskelbto karantino tokios tradicijos teko atsisakyti – tokių susitikimų rengti nebebuvo galima. Bet iš dalies karantinas mums išėjo į naudą – daugelis uogų augintojų, kurie dar nemokėjo, išmoko naudotis kompiuteriais, kitomis naujausiomis technologijomis. Kiekvieną savaitę – antradieniais bei ketvirtadieniais, rengdavome nuotolinius susitikimus – vyko intensyvūs mokymai, o tai labai padėjo ūkininkams tobulėti. To uogų augintojams labai reikėjo.

Kaip minėjau, metai nebuvo labai palankūs augti uogoms. Pavasaris pasitaikė labai šaltas. Staiga atšilus, uogynus užpuolė ligos ir kenkėjai. Kiek ir kokių jų buvo šią vasarą, apie tai galima ir visą knygą surašyti su iliustracijomis. Iš pradžių užpuolė rūdys ir kiti kenkėjai, vėliau, atėjus karščiams, pradėjo plisti erkės, miltligė, puviniai, kitos ligos. Ligų ir kenkėjų buvo ištisa puokštė.

Be to, vasarą, kai užpleškino kaitra, augintojai vos spėjo skinti vasarinį derlių. Rudenį vėl pasitaikė pakankamai vėsūs orai, ir ne visi uogakrūmiai suspėjo sunokinti uogas.

Praėjusi gana šalta žiema parodė, kad mūsų lietuviškos žiemos sąlygomis gali išžiemoti daugelis uogų veislių. Užsitęsęs pavasarinis šaltis kiek pristabdė savalaikę jų vegetaciją, ypač egzotinių veislių uogienojų. Net ir vynuogės neužderėjo tiek, kokio derliaus buvo laukta ir tikėtasi. Dėl nepalankių oro sąlygų šiemet prastesnės ir uogų skonio savybės, nes po šalto pavasario, kai staiga atšilo ir užėjo karščiai, uogos pradėjo sparčiai nokti, taip savyje ir neprikaupusios cukrų, kitų skonį lemiančių medžiagų. Tad net liofilizuotos uogos ir jų produktai šiemet neturi tokių skonio savybių, kokios turėtų būti.

Mūsų asociacijai besibaigiantys metai buvo produktyvūs – mūsų gretos išsiplėtė. Laimėjome keletą finansavimo projektų – rengsime daugiau mokymų, galėsime imtis įvairių rinkodaros priemonių, kad mūsų ūkiai taptų žinomesni, tobulinsime mūsų internetinę svetainę, kad ji būtų patrauklesnė. O tai turėtų pasitarnauti pritraukiant dar daugiau ūkininkų į mūsų būrį. Kuo daugiau mūsų bus vienoje gretoje, tuo būsime stipresni. Tikiuosi, kad ir uogų augintojų atsiras dar daugiau. Mūsų krašto uogos yra labai geros ir kokybiškos – jos nėra tiek apdorotos cheminėmis medžiagomis, kaip atvežtinės.

Tikiuosi, kad laikui bėgant mūsų asociacija virs vos ne kooperatyvu ar dar didesne baze, kuri rūpintųsi ir uogų realizacija tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų, nes už didesnį kiekį galima gauti ir daugiau pajamų. Kada nors tai, manau, ir įvyks.

Šiuo metu Lietuvoje uogininkystės galimybės nėra pakankamai išnaudotos – tobulėti dar yra kur. Ir plėstis yra kur, bet naujų uogininkystės ūkių kūrimąsi stabdo riboti finansiniai ištekliai. Nemažai jaunų šeimų gal ir norėtų imtis uoginininkystės, tačiau pradžiai reikia gana nemenkų investicijų įrengiant uogynus. Čia pagelbėtų valstybės subsidijavimo programa. Uogų auginimas sukuria gana didelę pridėtinę vertę, darbu aprūpina nemažai žmonių, nes visa priežiūra, net ir uogų skynimas, dar yra labai nedaug mechanizuota. Šioje sferoje dar daug rankų darbo. Tad sukuriama ir nemažai darbo vietų, tik susiduriama su darbo jėgos stygiumi kaime.

Be to, reikia prisiminti, kad įveisus uogyną dar reikia dažnai ir palaukti ne vienerius metus, kol tas uogynas pradeda duoti kokias nors pajamas, jau nekalbant apie pelną. Gal išskyrus braškes ir avietes, kurios gana greitai pradeda duoti pirmąjį derlių. Visos kitos uogos – investicija į ateitį. Reikia ir 4–7 metų.

Tikiuosi, kad ateinančiais metais atsiras daugiau darbo jėgos ir darbo vietų uogynuose. Tačiau svarbiausia – norėčiau, kad Lietuvos gyventojas tikrai suprastų, jog mūsų šalyje išaugintos uogos yra mūsų nacionalinis produktas. Įsisąmoninti tai padėtų Nacionalinė uogos diena. Gal ją būtų galima minėti vasaros viduryje ar kitu metų laiku. Nesvarbu, svarbiausia, būtų akcentuojamos mūsų šalyje išauginamos uogos.

2021-12-24