Šių priemonių imtasi po sunkių metų Estijos kiaulių auginimo pramonei. 2025 m. protrūkio metu viename ūkyje buvo paskersta net 28 500 kiaulių, o sektorius kovoja su krentančiomis kainomis ir investicijų deficitu.
Vyriausybė planuoja per ateinančius penkerius–dešimt metų įkurti šešis naujus smulkius kiaulių ūkius, kurių kiekviename būtų ne daugiau kaip 2500 paršavedžių. Ministerijos teigimu, dideli ūkiai yra labiau pažeidžiami infekcijų.
Bendros investicijos siekia 75 mln. eurų, iš kurių 13 mln. eurų jau skirta šiais metais pirmosioms dviem įmonėms. Likusi dalis priklauso nuo ES finansavimo.
Estijos žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terras akcentuoja, kad sektorius turi būti decentralizuotas ir kad ūkininkai gaus paramą. Dar šių metų vasarį ministerijoje buvo priimtas bei patvirtintas atitinkamas reglamentas, numatantis kompensavimo mechanizmus ūkiams, nukentėjusiems nuo AKM.
Tačiau potencialūs investuotojai išlieka atsargūs. Be to, toliau Europoje plintantis AKM verčia ir bankus abejoti investicijoms į kiaulininkystę, o tuo metu kiaulių kainos krenta žemiau savikainos.
Regioninės plėtros ir žemės ūkio ministerija paskelbė, jog bendradarbiauja su Estijos gynybos pajėgomis bei vietos šaulių organizacijos analogu (Kaitselit), siekdama sustiprinti afrikinio kiaulių maro stebėseną.
Šių metų gegužę vykusių karinių pratybų „Pavasario audra“ metu kariuomenė padėjo stebėti šernų populiaciją. Kariai pranešė apie pastebėtą šernų judėjimą medžiotojams, o taip pat ieškojo galimų protrūkių, ypač retai apgyvendintose vietovėse.
Portalas err.ee rašo, kad liepą Estijos medžiotojams buvo išdalinti dronai, skirti aptikti šalia kiaulių ūkių judančius šernus. Stebėsenos tikslas – sumažinti afrikinio kiaulių maro plitimo į kiaulių ūkius riziką.
Be to, medžiotojai dabar naudoja šilumines kameras šernams sekti aplink kiaulių ūkius. Tai leidžia jiems medžioti efektyviau ir greičiau nustatyti rizikos zonas.
Ūkininkai taip pat gali prašyti Estijos valdžios institucijų leidimo skraidyti dronais. Nors šiais metais tarp ūkiuose auginamų kiaulių užsikrėtimo atvejų nebuvo, šalyje jau rasta daugiau nei šimtas užsikrėtusių šernų.
Antai Raplos kaimo savivaldybės medžioklės draugijos valdybos narys Ergo Viilas medžioja jau daugiau nei 40 metų. Neseniai jam teko išmokti pilotuoti droną, kadangi vienas iš penkių Klimato kaitos ministerijos įsigytų stebėjimo dronų buvo patikėtas Raplos apskrities medžiotojams. E. Viilas patvirtino, kad stebėjimo dronas yra labai efektyvi priemonė medžiotojams sustabdyti kiaulių maro plitimą: „Pavyzdžiui, skrendant virš laukų, galima aiškiai matyti, kur buvo šernai, kur medžiotojui matomos geriausios vietos, kur verta pastatyti medžioklės bokštelius, kur medžioti vakare. Jame yra infraraudonųjų spindulių kamera, kuri leidžia gana gerai susidaryti vaizdą, kur yra gyvūnas, o tada, naudojant įprastos kameros priartinimą, pamatyti, koks tai gyvūnas“.
Žemės ūkio ir maisto valdybos Gyvūnų sveikatos vadovas Gerlinas Järvela pažymėjo, kad šiais metais daug investuota į biologinį saugumą ir bendradarbiavimą su medžiotojais: „Dabar yra ir Klimato kaitos ministerijos dronų priemonė, pagal kurią kiaulių ūkiai ir kiaulių augintojai gali užsisakyti dronų skrydžius šalia savo kiaulių ūkių... Jeigu šernai vis dar yra aplink kiaulių ūkius, tai reiškia, kad pavojus kiaulininkystės ūkiams yra milžiniškas...“.
Kaip skelbia portalas ejs.ee, praėjusią savaitę kiaulių maras buvo aptiktas tiek Estijoje, tiek užsienyje. Estijos Lääne apskrityje nugaišusio šerno organizme aptiktas AKM virusas.
Nuo 2026 m. liepos 18 d. iki liepos 26 d. Lenkijoje buvo pranešta apie ligos protrūkį 3067 ūkiuose, kuriuose auginamos naminės kiaulės.
Latvijoje užfiksuoti 5 AKM atvejai tarp šernų.
Kroatijoje užfiksuoti 17 protrūkių ir užsikrėtė 352 kiaulės. Kroatija taip pat pranešė, kad savaite anksčiau afrikinis kiaulių maras buvo diagnozuotas ūkyje, kuriame laikoma apie 830 naminių kiaulių, esančiame iki šiol nepaveiktoje teritorijoje.
Visoje Europoje užregistruoti 127 maro atvejai tarp šernų, o apie daugiausia atvejų pranešė Italija.
Parengė Ričardas Čekutis