Į pagalbą Prezidentui: kodėl reikia PVM lengvatos?

Kol Lietuva vis neapsisprendžia, ar būtina sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, Vokietijos politikai pradėjo atvirkštinę diskusiją –ragina savo vyriausybę pakelti PVM mėsai nuo dabartinių 7 proc. iki 19 proc. Svarbiausią Lietuvos agrarinį postą gavo lengvatinio PVM šalininkas, naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Kas turėtų nusverti ginčijantis dėl 5–9 proc.? PVM maisto produktams vietoj dabartinio 21 proc. tarifo – Lenkijos ir Latvijos pavyzdžiai ar Lietuvos finansų ministro Viliaus Šapokos abejonės?

Lenktynės dėl lengvatos

Gitanas Nausėda iš anksto surikiavo dešimt svarbiausių savo darbų, kai taps Prezidentu. Valstybės vadovas norėtų išgirsti išsamesnes, gilesnes prekybininkų,  žemdirbių ir politikų diskusijas dėl lengvatinio PVM maisto produktams. O naujasis žemės ūkio ministras A. Palionis buvo vienas iš keturių Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos parlamentarų, kurie lengvatinį 9 proc. PVM tarifą numatančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą pernai rugsėjo 25 d. įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. „Socialdarbiečių“ konkurentai socialdemokratai 2018 m. spalio 18 d. pridėjo savo siūlymą, kaip pigiau pamaitinti dėl „didėjančios pajamų nelygybės ir augančių vidutinių maisto kainų“ skurstančius Lietuvos gyventojus – sukonkretino gaminių, kuriems reikėtų taikyti lengvatą, sąrašą (pieno ir sojų produktams, duonai, daržovėms, kiaušiniams, aliejui, kiaulienai, jautienai, paukštienai, žuvims).

Skirtingai mąstantys ministrai

Vokietijos žalieji ir socialdemokratai elgiasi priešingai – ragina pabranginti mėsą, kad sumažėtų žalingas gyvulininkystės poveikis aplinkai, o valstybei atsirastų lėšų finansuoti ūkinių gyvūnų gerovės projektus.

Skirtingai nei Lietuvos finansų ministras V. Šapoka, kuris nuolat atkakliai tvirtina, kad maisto PVM lengvata bus naudinga tik prekybininkams ir labai sumažins biudžeto įplaukas, Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrė krikščionė demokratė Julia Klöckner priešinasi mėginimams padidinti PVM, nes tai pablogintų ūkininkų finansinę padėtį, nuskurdintų vokiečių valgiaraštį. Ministrė rodo į Jungtinę Karalystę, kur pagrindiniai maisto produktai apskritai neapmokestinami PVM.

Vokiečių ir lietuvių apetitas

Statistinis vokietis per metus suvalgo apie 60 kg mėsos, nors, Vokietijos dietologų asociacijos nuomone, sveikiau būtų į lėkštes dėti perpus mažiau kiaulienos ir jautienos. Pirmąjį šių metų pusmetį Vokietijos skerdyklos patiekė 3,9 mln. tonų mėsos.

Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 50 kg kiaulienos, 32 kg  paukštienos, 5 kg jautienos ir mažiau nei kilogramą avienos.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 94, psl. 1-2-5