Įdomi istorija, slypinti už pirmųjų advento kalendorių: kuo jie skyrėsi nuo šiandieninių?

Vokiška tradicija, užkariavusi pasaulį

Daugeliui Kalėdų mugės ir Vokietija – tarsi sinonimai, bet ne visi žino, kad šiai šaliai turime būti dėkingi ir už taip pamėgtus advento kalendorius. Jų istorija siekia XIX amžių, kai Vokietijos protestantai ieškojo originalių būdų pažymėti dienas iki Kalėdų.

Įvairiuose namuose tėvai į tai žvelgė kūrybiškai – vieni kasdien į prakartėlę įdėdavo po šiaudą, kiti degdavo po žvakę, kai kurios šeimos ant sienų kabindavo po religinį paveikslėlį. Itin populiaru buvo dienas iki Kalėdų skaičiuoti su kreida nupieštais brūkšneliais prie durų.

Advento kalendoriaus – tokio, kokį mes esame įpratę atidarinėti dabar – pradininku laikomas vokiečių leidėjas Gerhardas Langas. Jį įkvėpė vaikystės prisiminimai – mama advento pradžioje jam įteikdavo rankų darbo dėžutę su 24 skyreliais. Kasdien jis galėdavo atidaryti vieną ir pasimėgauti gardžiu sausainiu.

XX a. pradžioje G. Langas sukūrė pirmąjį komercinį kartoninį advento kalendorių, kuris iškart susilaukė didelės sėkmės. Už durelių kasmet slėpdavosi vis nauji paveikslėliai, kiti leidėjai netrukus pasekė šiuo pavyzdžiu ir advento kalendoriai tapo labai paklausūs. Tiesa, jie dar nekvepėjo šokoladu – buvo įprasta džiuginti skirtingais paveikslėliais ar Biblijos citatomis. Nors viename kalendoriuje 1926 m. G. Langas ir paslėpė šokoladinių saldainių, tačiau tai dar iškart neprigijo.

Antrasis pasaulinis karas sutrikdė šią tendenciją – dėl popieriaus normavimo nacių partija sustabdė spausdintų kalendorių gamybą. Besibaigiant karui, žmonės nekantriai laukė grįžimo į normalų gyvenimą ir įmonės, turinčios tam pajėgumų, atnaujino advento kalendorių spausdinimą. Namo grįžtantys kariai juos parsivežė į JAV, kitas šalis, ir taip advento kalendoriai išplito po pasaulį.

Šeštajame dešimtmetyje išlaidos Kalėdų laukimui dramatiškai augo – šalims atsigaunant po karo, daugelis tėvų norėjo savo vaikams duoti tai, ko patys niekada neturėjo. Tai skatino verslą varžytis ir kuriant Advento kalendorius – kas sukurs gražesnių paveikslėlių, kas už durelių paslėps įdomesnių skanėstų. Palengva ėmė populiarėti kalendoriai su šokoladu, tačiau didžioji jų banga prasidėjo tik paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – tad ši tradicija nors ir turi gilias šaknis, visgi yra ir pakankamai nauja.

Šiuolaikiniai kalendoriai – ne tik saldumynams

Dabartinė advento kalendorių mada – tikras džiaugsmo maratonas. Dovanėlių gali sulaukti visi: vaikai, suaugusieji ir net augintiniai. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė G. Kitovė sako, kad advento kalendoriai kasmet populiarėja – tai jau tapo neatsiejama ir lietuviškų švenčių tradicija.

„Daugelis jau nebeįsivaizduoja Kalėdų laukimo be advento kalendoriaus – vos jie pasirodė parduotuvėse, susidomėjimą iškart pajutome. O artėjant gruodžio pradžiai, jie tiesiog šluojami – kartais į pirkinių krepšelį dedamasi net ne po vieną jų. Matydami augantį populiarumą, šiemet lentynas jais papildėme dar gausiau, o jų kainos su nuolaida prasideda vos nuo apie vieno euro“, – sako G. Kitovė.

Pasak jos, populiariausiu pasirinkimu išlieka žinomiausių saldumynų prekių ženklų („Kinder“, „Milka“, „M&M“, „Haribo“ ir pan.) kalendoriai. Tačiau praėjusių metų sėkmė, rodo, kad pirkėjai ieško jų ne tik su saldainiais.

„Pernykštė patirtis patvirtino, kad žmonės nori įvairovės. Todėl be tradicinių saldumynų turime ir kitokio formato kalendorių: su kojinėmis, „Lego“ fanams, „Barbie“ lėlių gerbėjams, augintinių šeimininkai jau pamėgę juos su dovanėlėmis šunims ar katėms. Tai žaismingi, praktiški, kartais net šiek tiek nostalgiški pasirinkimai“, – sako tinklo atstovė.

Nepriklausomai nuo to, ar pasirenkate tradicinį šokoladinį kalendorių, ar modernų variantą su netikėtomis dovanėlėmis, svarbiausia lieka pati idėja – kasdienė akimirka, skirta Kalėdų laukimui ir džiaugsmui. Galbūt būtent tai ir padarė advento kalendorių tokį populiarų visame pasaulyje – jis primena, kad kelias į šventes kartais būna net svarbesnis už pačią tikslą.

„Fabula Rud Pedersen Group“ informacija