Įdomus radinys

Radėjas – iš Spandotų kaimo kilęs kaunietis Sigitas Ganusauskas, kurio tėvelis Petras Ganusauskas beveik toje pačioje vietoje, Dubysos pakrantėje, 1954 m. iškasė tauro ragus su kaukolės kaulu. Pastaroji istorija pateko į 1959 m. lapkričio mėn. Švyturio žurnalą, radinį tuo metu įvertino žymus gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas. 1956 m. pavasarį po potvynio toje pačioje vietoje buvo rastas ir tauro mentikaulis, kuris muziejaus nepasiekė.

Muziejui iškastinė tauro kaukolė su ragais buvo perduota tik 1960 m. Ją perdavė ne radėjas, o tuometinis miškų ūkio direktorius Enrikas Juzeliūnas iš Tytuvėnų, kuris už išskirtinį radinį P. Ganusauskui pasiūlė lentų po karo sugriautam tvartui atstatyti. Radėjas su mainais sutiko, bet savo radinį gudriai pažymėjo – kaukolėje ties ragais kirvuku įkirto V formos ženklą.

Už tauro ragus, perduotus Kauno zoologijos muziejui, buvo suteiktas leidimas Tytuvėnuose kurti Miško muziejų. Į Tytuvėnus buvo atsiųsta grupė specialistų, kurie du mėnesius darbavosi ir paruošė eksponatus naujam muziejui. Miško muziejus Tytuvėnuose įkurtas 1962 m.

1954 m. Dubysos upėje rasti tauro ragai su dalimi kaukolės yra eksponuojami Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Paleontologinėje salėje. Neužilgo ekspoziciją papildys ir kitas Ganusauskų šeimos radinys – 2023 m. rastas tauro kairės pusės mentės kaulas.

Apie taurą

Tauras (Bos primigenius), dykaraginių (Bovidae) šeimos poranagis žinduolis. Buvo paplitęs Šiaurės Afrikoje, didelėje Europos dalyje, Mažojoje Azijoje ir Kaukaze miškingose vietovėse ir stepėse. Išnykęs. Manoma, paskutinis tauras žuvo 1627 Jaktorówo girioje (Mazūrų miškuose) Lenkijoje. Patinų aukštis siekė 155–180 cm, masė apie 600–800 kg, patelės mažesnės. Ragai iki 80 cm ilgio, lenkti, 10–20 cm skersmens, nukreipti į priekį. Patinai tamsiai rudi arba juodi su siaura šviesia juosta išilgai nugaros, patelės – žalos. Rujojo rugpjūčio, rugsėjo mėn. Jaunikliai gimdavo gegužės mėn.

Taurai gyveno nedidelėmis grupėmis ar pavieniui, žiemos laikotarpiu – didesnėmis grupėmis. Jie pasižymėjo agresyviu būdu, nebijojo žmonių, įveikdavo vilką.

Anksčiau manyta, jog tauras ir stumbras – ta pati rūšis. XIX a. pradžioje Vilniaus universiteto profesorius L. H. Bojanus, lygindamas išlikusius gyvūnų griaučius, įrodė, kad tauras ir stumbras yra skirtingų rūšių gyvūnai. Iš tauro kilo naminiai galvijai. 1920 m. Berlyno ir Miuncheno zoologijos soduose, veisiant ir atrenkant galvijus, buvo atkurti tauro išvaizdos gyvūnai. Lietuvoje gyveno jau holoceno viduryje . Buvo dažnas. Išnyko XVII amžiuje.

Šaltinis: Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus

Parengė Audronė Kleišmantienė