IKOK projektą sumalė į miltus

Bene karščiausia šios savaitės agrarinės srities naujiena – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) viešai diskusijai pateikė siūlomus Integruotosios kenksmingų organizmų kontrolės (IKOK) taikymo reikalavimus. Projektą žemdirbiai vieningai sumalė į miltus.

Teks įsipareigoti?

Augalų apsaugos nuo kenksmingų organizmų metodų taikymas nėra naujiena. Veikia valstybinė integruotos augalų apsaugos informacijos sistema IKMIS, kuri sukurta bendradarbiaujant nešališkoms Lietuvos mokslo, valstybės ir konsultavimo institucijoms. Sistemoje registruota apie 11 tūkst. vartotojų, apie 500 iš jų naudojasi mobilia aplikacija. Tiesa, sistema dar nėra tobula, kol kas nepatenkina visų specifinių augalininkystės sričių poreikių. Profesionalių augalų apsaugos produktų naudotojų skaičius, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) ekspertų vertinimu, gali siekti apie 20 tūkst.

Nauja yra tai, kad IKOK taikymą ŽŪM pasiryžusi pakylėti į aukštesnį lygmenį. Deklaruojant pasėlius siūloma įsipareigoti pirmenybę teikti ne cheminiams augalų apsaugos metodams, o ekologiškai pagrįstiems.

Įsipareigojimą siūloma patvirtinti savo parašu. ŽŪM komanda – viceministras Paulius Astrauskas bei Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Čiučkienė – patikino, jog diegti IKOK principus įpareigoja ES direktyva, į trūkumus yra atkreipęs dėmesį Europos Komisijos (EK) Lietuvoje atliktas auditas. Ignoruodama jo išvadas, Lietuva rizikuoja sulaukti sankcijų.

Žemdirbiai pradėjo murmėti, kad yra gąsdinami EK audito išvadomis, nors niekas jų nėra matęs – kodėl ministerija jas slepia? Į priekaištus atsakyta, esą ministerija galinti medžiagą išsiuntinėti asociacijoms. „Kodėl nepaskelbti viešai?“ – ne visus tenkino tokia paguoda.

Abipusis nepasitikėjimas

Akivaizdu, kad tvyro abipusis nepasitikėjimas. Žmonės nepasitiki valdžia, nes ne kartą patyrė, jog ši dažnai linkusi labiau spausti žemdirbius, iš jų reikalauti daugiau, nei parašyta europiniuose teisės aktuose. Iš nuolankumo Briuseliui ministerija pasirengusi bėgti priešais traukinį. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius taikliai bedė, sakydamas, kad atsivertus europinius teisės aktus matyti, jog jie realiai skamba truputį kitaip, nei girdėti iš ministerijos. „Prašėme leisti susipažinti su audito išvadomis, jų neturime. Kyla labai daug abejonių, kokie tikrieji tikslai, ko reikalauja direktyva. Ar nepersūdome su teisės aktų reikalavimais“, – svarstė R. Juknevičius. Pasak jo, ŽŪM demonstruoja nepasitikėjimą žemdirbiais. Tarsi neišmanėlius nori įsprausti į griežtas taisykles bei kontroliuoti. Norima pasitelkti ir drausminimo priemones. Tikinama, kad IKOK principų taikymas didžiausią naudą teiks pirmiausia pačiam ūkiui, bet čia pat numatomos nuobaudos, kurios būtų taikomos už tų principų nepaisymą.

Skandalas: baudos jau galioja

Įdomiausia, kad IKOK principų taikymas dar nėra privalomas, tačiau nuo šių metų sausio jau gali būti taikoma administracinė atsakomybė! Esą EK auditas nurodęs Lietuvai ne tik užtikrinti IKOK principų taikymo kontrolę, bet ir taikyti nuobaudas už principų nesilaikymą. Todėl ŽŪM suskubo imtis iniciatyvos.

Pernai gegužę Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas. Atsakomybę už administracinių nusižengimų, susijusių su augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo, reklamavimo, apskaitos tvarkymo, tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimais, numatančiame straipsnyje atsirado papildymų.

Nuo šių metų sausio įsigaliojo 342-7 straipsnis dėl integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės bendrųjų principų laikymosi pažeidimų. Pagal jau įsigaliojusias ANK nuostatas, IKOK reikalavimus pažeidęs fizinis asmuo rizikuoja gauti 30–100 Eur nuobaudą, juridinių asmenų vadovai – 60–150 Eur. O nusižengus pakartotinai, pažeidėjui taikoma maksimali sankcija gali būti dvigubai didesnė.

Tildė premjerės patarėją

Žemės ūkio viceministras P. Astrauskas diskusijai dėl IKOK reikalavimų neleido įsismarkauti. Kalbėtojams primindavo, kad trumpintų savo pasisakymus, nes diskusijai skirtas laikas sparčiai senka. O premjerės patarėjas Ignas Jankauskas, kuriam žodis buvo suteiktas pabaigoje, viceministro buvo tiesiog nutildytas.

Pasak I. Jankausko, parengtas teisės aktas pažeidžia Teisėkūros pagrindų įstatymą, jame yra dviprasmybių ir dvejopo vertinimo. „Rekomendacinio pobūdžio informacija, kad niekas neprisiims atsakomybės, prašau neklaidinti“, – parengtą projektą kritikavo premjerės patarėjas, stebėdamasis, kad rekomendacinio pobūdžio teisės aktą lydės bauda. Jis priminė, kad vienas šios Vyriausybės siekių yra mažinti biurokratinę naštą. O nauji reikalavimai prie to tikrai niekaip neprisidės, priešingai – ją reikšmingai padidins.

Premjerės patarėjas priekaištavo ir dėl pačios diskusijos organizavimo. Nuomonėms pareikšti milžiniško susidomėjimo sulaukusiu klausimu tebuvo numatyta ketvirtis valandos. „Bandome „restartuoti“ santykius, kurie buvo pašliję, įvesti naują standartą, 15 minučių tokiai diskusijai – neteisinga“, – pastabą išsakė I. Jankauskas, prašydamas tam klausimui suteikti pakankamai laiko. Anot diskusiją paskubėjusio užbaigti viceministro P. Astrausko, su projektu toliau bus dirbama tam, kad galiausiai neliktų jokių dviprasmybių ir kitų I. Jankausko įvardytų trūkumų.

Pastangos perniek

Projektas su suinteresuotomis grupėmis buvo derinamas nuo rudens, tačiau išvydę pristatymą, asociacijų atstovai pamatė, jog visos jų pastangos buvo perniek.

„Gaila, kad į mūsų raštus negavome jokios reakcijos. Matome, neatsižvelgta“, – apgailestaudamas dėl ŽŪM bendradarbiavimo su socialiniais partneriais stiliaus,

vykstančio su pertrūkiais, konstatavo LŪS vadovas R. Juknevičius. Jo pastebėjimu, ūkininkai negali suvokti reikalavimo pildyti anketas dėl IKOK principų taikymo ūkyje efektyvumo, tas anketas saugoti penkerius metus. Teisės aktas yra ganėtinai sudėtingas, o prasmė – abejotina, realiai dirbantiesiems žemę tik pranašauja

papildomus rūpesčius.

Priekaištų ministerijai pažėrė Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė. Ši asociacija taip pat teikė pastabas, kurios liko be atsako. Integruotosios kenkėjų kontrolės metodai neabejotinai yra svarbūs: ligų ir kenkėjų prevencija, stebėjimas bei intervencija – trys kolonos, kuriomis grįsta šiuolaikinė augalų apsauga. Tačiau priemonės yra savanoriškos. „Lietuva bėga prieš traukinį, jas darydama privalomomis, – pareiškė Z. Varanavičienė, siūlydama diskusijose padaryti pertraukėlę. – Tuoj bus paskelbtas naujas direktyvos projektas. Pažiūrėkime, kur eina Europa.“

LAAA vadovės pastebėjimu, projekte apstu painiavos su sąvokomis, dėl mėšlo įterpimo, dėl dumblo naudojimo. Atnaujinimo reikalauja IKOK gairės – jos numatytos siauram augalų rūšių sąrašui. Išvada yra viena – ne toliau kurti nesąmonių muziejų, o susitelkti ties namų darbais, reikalavimus punktas po punkto detaliai aptarti.

Liko neaišku – rekomenduos ar įpareigos

ŽŪM atstovai esmę suko ir vyniojo taip, kad galiausiai liko neaišku: IKOK reikalavimai bus privalomi ar ne. Tarsi būtų privalomi, bet dar ne viskas padaryta tam, kad ta sistema sklandžiai veiktų. Tai gal kol kas rekomendaciniai?

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkė Danutė Karalevičienė tai, ką išgirdo, apibūdino taikliai: pasišiaušė plaukai – ūkininkai nebesupras, ką turės daryti laukuose. Reikės deklaruoti, kad esi susipažinęs su reikalavimais – reiškia, privalėsi jų laikytis. Įsipareigojęs netesėsi – tikrintojų kaipmat sulauksi. „Tai gal galėjote pasakyti – sueiname ir pasižiūrime, kaip prisitaikyti, kad taisyklės galiotų ir niekam neskaudėtų?“ – pagrįstą priekaištą ministerijos vadovybei išsakė LŽŪT vadovė.

ŽŪM su IKOK reikalavimais apsijuokė ir atskleidė nekompetenciją; dabar padėtis taisoma – su dokumentu dirbs darbo grupė, į ją įtraukiami socialiniai partneriai.

Redakcijos ir 123rf nuotraukos