Ilgai pabuvus saulėje staiga pulti į šaltą vandenį pavojinga – gali ištikti terminis šokas

Pavojų kelia ne tik kaitri saulė

Didžiausią pavojų karštis kelia vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems širdies bei kraujagyslių, inkstų ligomis ar cukriniu diabetu.

„Jei lauke karšta ir planuojama jame praleisti daugiau laiko, svarbu turėti geriamojo vandens, galvą pridengti kepure ar skrybėle ir reguliariai pasitraukti į pavėsį. Perkaisti galima ir nebūnant tiesioginiuose saulės spinduliuose. Karštas ir drėgnas oras uždaroje, prastai vėdinamoje patalpoje taip pat pavojingas, todėl darbus šiltnamiuose ar kituose uždaruose statiniuose geriausia planuoti anksti ryte arba vėlai vakare“, – sako J. Dūdienė.

Perkaitimą gali išduoti galvos svaigimas, pykinimas, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, paraudusi oda, vėmimas ar sąmonės pritemimas. Ypač pavojinga, kai žmogus nustoja prakaituoti. Perkaitusį žmogų geriausia nedelsiant perkelti į vėsią vietą, jo odą vėsinti drėgnais rankšluosčiais ir duoti gerti daug vėsių, bet ne ledinių skysčių. Neretai kūno temperatūra pakyla iki 39–40 laipsnių, todėl galima pavartoti temperatūrą mažinančių vaistų. Jei žmogus tampa sutrikęs, vemia ar praranda sąmonę, svarbu nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Apsauga nuo saulės prasideda dar neišėjus iš namų

Dažna klaida – apsauginiu kremu pasitepti tik atvykus į paplūdimį. Kad priemonė pradėtų veikti, ją vertėtų naudoti likus maždaug 10–20 minučių iki išėjimo į lauką. Kiekvienąkart išsimaudžius ar gausiai prakaituojant apsauginį sluoksnį svarbu iškart atnaujinti.

Mažiems vaikams ir jautrią odą turintiems žmonėms geriausia rinktis SPF 50 apsaugą, o suaugusiesiems gali pakakti SPF 30. Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai pamiršta apsauginiu kremu patepti plaštakas. Jos nuolat veikiamos saulės ir dažnai plaunamos, todėl apsauginis sluoksnis greitai nusitrina, o oda gali greičiau sausėti ir senti.

Maistas karštyje genda greičiau

Vasarą dažniau pasitaiko pykinimo, vėmimo ir viduriavimo atvejų. Juos gali sukelti žarnyno virusai arba netinkamai laikomas ir paruoštas maistas. Rizika ypač padidėja iškylose, kai produktai kelias valandas laikomi karštyje.

„Virškinimo negalavimai vasarą yra dažnas reiškinys, nes per atostogas žmonės neretai tampa mažiau atidūs. Pavyzdžiui, suvalgius nepakankamai nuplautą ar netinkamai supjaustytą arbūzą, panašius simptomus gali pajusti visa šeima ar draugų kompanija. Todėl vaisius ir daržoves svarbu kruopščiai nuplauti, o karštyje jų ilgai nelaikyti. Keliaujant į iškylą pravartu naudoti šaltkrepšį ir vengti patiekalų su pieno produktais, grietine ar gausiais padažais, jei jų nebus galima laikyti vėsiai. Greitai gendantį maistą vertėtų suvartoti pirmiausia, o kitus produktus tinkamai termiškai apdoroti“, – sako šeimos gydytoja.

Prasidėjus vėmimui ar viduriavimui svarbiausia atkurti prarastus skysčius. Vandenį ir elektrolitų tirpalus pravartu gerti dažnai, pakaitomis ir mažais gurkšniais. Kelias dienas vertėtų vengti pieno produktų ir rinktis lengviau virškinamą maistą.

J. Dūdienė atkreipia dėmesį, kad nereikėtų savarankiškai vartoti viduriavimą stabdančių vaistų, nes virusinės ar bakterinės infekcijos atveju jie gali trukdyti organizmui pašalinti ligos sukėlėjus.

Neatsargios maudynės gali baigtis sunkia trauma

Didelį pavojų atostogaujant prie vandens kelia šuoliai į nepažįstamą vandens telkinį, maudynės apsvaigus nuo alkoholio ir savo fizinių galimybių pervertinimas, pavyzdžiui, nusprendus lenktyniauti ar plaukti ilgus atstumus. Šokant į nežinomą vietą galima patirti sunkias stuburo traumas ar net likti neįgaliam, o alkoholis slopina savisaugos instinktą ir blogina koordinaciją.

„Pavojinga staiga pulti į šaltą vandenį ilgai pabuvus saulėje. Dėl didelio temperatūrų skirtumo gali ištikti terminis šokas, staigiai susitraukti raumenys ar sutrikti širdies veikla. Į vandenį geriausia bristi palaipsniui, leidžiant organizmui priprasti prie temperatūros“, – teigia šeimos gydytoja.

J. Dūdienė pratęsia, kad neretai po maudynių žmonės skundžiasi suprastėjusia klausa ar užgulusia ausimi. To priežastis gali būti išbrinkęs sieros kamštis arba ausyje likęs vanduo. Drėgna aplinka palanki bakterijoms ir grybeliams daugintis, todėl atsiradus skausmui, niežėjimui ar išskyroms pravartu kreiptis į specialistą detalesniam ištyrimui.

Maudynės stovinčiame ar užterštame vandenyje taip pat gali sukelti odos bėrimą, niežėjimą, paraudimą ar pūsleles. Jei simptomai nepraeina pavartojus nereceptinių vaistų nuo alergijos ar patepus vietinio poveikio priemone arba jei jie stiprėja, geriausia pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Vabzdžių įkandimus svarbu stebėti

Įgėlus bitei, širšei ar vapsvai, pirmiausia svarbu pašalinti geluonį – jį nubraukti nagu ar plastikine  kortele, tačiau nespausti pirštais, nes taip į odą gali patekti didesnis nuodų kiekis. Įgėlimo vietą geriausia nuplauti vandeniu su muilu ir pašaldyti prie jos pridėjus į audinį suvyniotą ledo gabalėlį.

„Nedidelis paraudimas, patinimas ar bėrimas dažniausiai yra vietinė reakcija, kurią galima malšinti priešalerginiais vaistais ar specialiu tepalu. Tačiau jei bėrimas ir pūslės plinta po visą kūną, pradeda tinti lūpos ar liežuvis, pasunkėja kvėpavimas, svaigsta galva arba žmogus praranda sąmonę, tai gali būti sunki sisteminė alerginė reakcija. Tokiu atveju svarbu nedelsiant skambinti 112“, – pabrėžia J. Dūdienė.

Įkandimo vietos nevertėtų kasytis, nes pažeidus odą gali išsivystyti antrinė bakterinė infekcija. Leidžiant laiką gamtoje taip pat svarbu saugotis erkių, rinktis kūną dengiančius drabužius, o grįžus kruopščiai apžiūrėti odą.

„coagency“ informacija