Ashburn +25,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 14 Spa 2024
Ashburn +25,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 14 Spa 2024

Ilgametis LŽŪKT vadovas traukiasi iš pareigų

2022/06/30


Postą palieka Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) kūrėjas ir ilgametis jos vadovas, buvęs žemės ir miškų ūkio ministras Edvardas Makelis. Šios įstaigos steigėjų – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) – atstovai vakar patenkino jo prašymą atleisti iš pareigų. Tarnybai laikinai vadovauti paskirtas direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis. Žemdirbių organizacijų lyderiai tikisi, kad iki javapjūtės paaiškės, kas užims nuolatinio vadovo vietą. 

Komplimentai išeinančiajam

Edvardas Makelis, LŽŪKT, žemdirbių organizacijos, LŪS, LŽŪBA Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos kūrėjas ir ilgametis jos vadovas, buvęs žemės ir miškų ūkio ministras Edvardas Makelis.

„E. Makelis buvo įžvalgus, toli į priekį matantis ir kryptingas vadovas, absoliutus profesionalas. Daug padaryta inovatyvių žingsnių tada, kai dar niekas neįsivaizdavo, kad to labai reikės ateityje“, – komplimentų pasitraukiančiam LŽŪKT direktoriui negailėjo ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius. LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius jam antrino: „Iš buvusių keturių tarnybos vadovų dabartinis jai atidavė daugiausia savo gyvenimo laiko ir pastangų. Ši įstaiga buvo įsteigta E. Makelio dėka, jis turėjo plėtros viziją, kurią ir įgyvendino. Nūnai tarnyba turi gana stiprią materialinę bazę ir specialistų komandą. Jos reikšmė agrosektoriui yra labai svarbi, ypač dabartiniu iššūkių kupinu laikotarpiu.“

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis taip pat akcentavo, kad išeiti iš darbo panoręs ilgametis LŽŪKT vadovas yra daug nusipelnęs žemės ūkiui. „Tarnyba buvo laiku įkurta, kai atgavus Nepriklausomybę prasidėjo perėjimas prie kitokios ūkininkavimo formos, kūrėsi nauji ūkiai, ūkininkams labai reikėjo žinių, patarimo, padrąsinimo. Be konsultantų technologinės pagalbos, buhalterinės apskaitos paslaugų būtų buvę sunku“, – teigė LŽŪBA vadovas, pridurdamas, kad kvalifikuotų patarimų labiausiai reikėjo smulkiems ir vidutiniams ūkiams.

„Jau penkerius metus dirbu būdamas pensinio amžiaus“, – „Ūkininko patarėjui“ komentuodamas  pasitraukimo iš vadovo pareigų priežastį šyptelėjo E. Makelis. Jis yra biomedicinos mokslų daktaras, agronomas, 1993–1998 m. kūrė ir vadovavo LŽŪKT, 1998–2000 m. buvo žemės ir miškų ūkio ministru, o nuo 2010-ųjų pradžios vėl grįžo į LŽŪKT direktoriaus pareigas.

Norėtų rinktis iš savų

Vakar posėdžiavę LŽŪKT dalininkai laikinojo vadovo pareigas pavedė eiti direktoriaus pavaduotojui Rimtautui Petraičiui. R. Juknevičius sakė, kad laikinoji vadovavimo būsena neturėtų užtrukti, bus stengiamasi kuo greičiau paskirti nuolatinį direktorių: „Kadangi mes, žemdirbiai, laiką įpratę matuoti kiek kitaip, tai sakome, jog tai būtų gerai padaryti iki javapjūtės.“

LŪS pirmininkas teigė, kad steigėjai ragins tarnybos žmones pretenduoti į vadovo vietą. Juolab kad ši įstaiga savo darbuotojams siekia sudaryti karjeros augimo galimybes. „Galbūt ministerija turės  kitokį matymą, tačiau mes, ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių organizacijos, norėtume, kad pirmumas būtų teikiamas LŽŪKT darbuotojams“, – pridūrė R. Juknevičius.

J. Sviderskis neslėpė savo kategoriškos nuomonės: „Manau, kad nereikėtų naujoko, patys turime ir galime užsiauginti žmones karjeros laiptais ir rinktis iš esamo kolektyvo.“ LŪS pirmininkas sakė, kad į užtarnautą poilsį išeiti apsisprendęs vadovas dalininkams jau yra atsiskaitęs už 2021 m., taip pat buvo suderinta 2022-ųjų tarnybos darbo veiklos strategija. „Galima sakyti, kad įstaiga kaip garvežys, juda ant tvirtų bėgių. Aišku, tikimės, kad būsimieji kandidatai į direktoriaus pareigas turės savo viziją ir strategiją, dėl kurių dalininkai turės apsispręsti“, – aiškino jis.

Laukia iššūkiai ir dilemos

ŪP paprašytas įvardinti svarbiausius pasiekimus ir darbus, E. Makelis buvo labiau linkęs aptarti, ko nepavyko nuveikti. „Šiandien atsiverčiau žurnalo „Mano ūkis“ antrąjį numerį, išleistą prieš 26-erius metus vasarį. Tuomet tarnyba buvo Kaimo plėtros centro (dabartinis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras) steigėja. Tada kartu su LŪS, LŽŪBA galvojome sukurti elektroninių duomenų centrą, teikti pasėlių deklaravimo paslaugas. Bet stojant į ES buvo priimti kiti sprendimai – pasėlių deklaravimas perduotas savivaldybių žemės ūkio skyriams. Dabar savivalda, gaudama iš ŽŪM finansavimą, vykdo šias funkcijas. Seniūnijose jas dažnai atlieka įvairių profesijų žmonės, nesusiję su žemės ūkiu. Dabar, kai įgyvendinsime žaliąjį kursą, tokia mintis būtų unikali, bet tai jau yra prarastos galimybės“, – dėstė jis.

Naujam vadovui palinkėtų nebijoti prisiimti atsakomybės, derinti veiksmus su darbuotojais ir galvoti. „Dažnai vadovus įsivaizduojame kaip kokius supermenus. Pavyzdžiui, žiūrėdamas į Vytauto Didžiojo skulptūrą dažnas galvoja, kad jis buvo supergaliūnas. Bet istorikai teigia, kad mūsų didysis kunigaikštis tesiekė 1,60–1,65 m ūgio. Matyt, jis dirbo galva, ne kalaviju“, – samprotavo E. Makelis.

Jis užsiminė, kad dabartinėmis aplinkybėmis, kai ES žengia superambicingu žaliuoju kursu, teks prisiimti ir tam tikrą dalį rizikos. „Pasibaigus karantinui, daug važinėjau po tarnybos rajonų biurus, kalbėjausi su ūkininkais. Jų savijauta – kaip pradėjus ūkininkauti, nors jie jau turi sukaupę daug patirties, įvaldę modernias technologijas ir pan. Europoje esame žinomi kaip įtakingi grūdų augintojai. Dabar ūkininkams iškilę daug klausimų“, – apie naujus iššūkius kalbėjo kone du dešimtmečius su pertrauka konsultavimo įstaigai vadovavęs biomedicinos mokslų daktaras.

Pasak jo, transformacijos metu žemdirbių laukia daug dilemų – reikės viską susidėlioti, kad neprarastų resursų, išmokų ir nesulauktų sankcijų. „Ateityje reikės nuolat fiksuoti ūkio rodiklius, apskaitos duomenys turės transformuotis į ūkio duomenų tvarumo tinklą, bus apribojimų dėl emisijų. Viską reikės susiskaičiuoti, įrodyti, kad, taikydamas vienokias ar kitokias ūkininkavimo sistemas, gauni tokį rezultatą. Sprendimai bus priimami skaitmeninimo ir žinių pagrindu“, – aiškino E. Makelis. Jo nuomone, didžiausia problema prisitaikant prie naujų reikalavimų – žmogiškieji resursai. Kadangi dėl įvairių priežasčių žemės ūkio sritis nesimaudo prestižo ir šlovės spinduliuose, jaunimas nesiveržia į agromokslus. Per pastaruosius 25 m. drastiškai sumažėjo mokslininkų, dirbančių žemės ūkio srityje.

  Redakcijos nuotrauka 2022.06.30 ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ Susijusios temos - skaitykite: Edvardas Makelis, LŽŪKT, žemdirbių organizacijos, LŪS, LŽŪBA
Dalintis