„Atliktas tyrimas reikšmingų trūkumų nenustatė. Finansinių priemonių aprašai ir įmonės procedūros aiškiai apibrėžia finansavimo procesų terminus, etapus, reikiamus pateikti dokumentus“, – pranešime cituojama tyrimą inicijavusios ILTE stebėtojų tarybos pirmininkė Daina Kleponė.
Tyrimo išvadose rekomenduojama finansinių priemonių kūrėjams priemonių schemose ir aprašuose patikslinti susijusių šalių traktavimą bei papildyti reikalavimu dėl faktinio kapitalo didinimo prieš pasirašant finansavimo sutartį.
Kaip nurodė bankas, daugumoje ILTE įgyvendinamų priemonių vartojama „įmonių grupės“ sąvoka vertinama taip, kaip numatyta Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme – bendrovės, kurių akcininkas yra tas pats fizinis asmuo, nelaikomos įmonių grupe.
„Konkretus finansinės priemonės aprašymas ir valstybės pagalbos schema yra pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl kliento paraiškos tinkamumo ir finansavimo priemonės lėšomis suteikimo“, – pabrėžiama pranešime.
Pasak banko vadovo Dainiaus Vilčinsko, tyrimo įžvalgos padės tobulinti su rizikos valdymu susijusius vidaus procesus ir taip pasiruošti nacionalinio plėtros banko veiklos pradžiai.
„Pavyzdžiui, kaip parodė susiklosčiusi situacija, taikomas įmonių grupės traktavimas yra per siauras. Turėtų būti vertinami ir per akcininkus – fizinius asmenis – susijusių įmonių verslo ryšiai, akcininkų dalyvavimas įmonių veikloje“, – cituojamas D. Vilčinskas.
Bankas taip pat žada tobulinti sprendimų priėmimo procesą, kai dėl paskolos kreipiasi klientas, susijęs su aktyviai politikoje veikiančiu asmeniu.
Pasak ILTE, sprendimus dėl dalykinių santykių pradžios su tokio tipo klientais tvirtins banko valdyba, siūloma įdiegti dalykinių santykių stebėsenos taisykles.
Be to, bankas pažymėjo aktyviai bendradarbiaujanti su teisėsaugos institucijomis, kad būtų būtų atsakyta į visus viešumoje dėl premjero paskolos keliamus klausimus.
Vidinį tyrimą atliko banko Stebėtojų tarybai atskaitingas ILTE Audito ir rizikos valdymo komitetas, kurį sudaro keturi nepriklausomi nariai.
Tyrimą ILTE atliko po to, kai tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ gegužės pabaigoje paskelbė, kad baterijų sistemas planuojanti gaminti įmonė „Garnis“ 200 tūkst. eurų paskolą lengvatinėmis palūkanomis gavo G. Paluckui jau dirbant premjeru.
Politikui priklauso 49 proc. įmonės „Garnis“ akcijų. Tuo metu vasarį ir kovą Vyriausybė, dalyvaujant G. Paluckui, priėmė kelis su ILTE susijusius sprendimus.
G. Paluckui iš dalies (51 proc. akcijų) priklauso ir kita įmonė – „Emus“. Ji nebūtų galėjusi pretenduoti į paskolą, nes veikia per ilgai. „Garnis“ taip pat nebūtų galėjęs gauti paskolos, jeigu su „Emus“ formaliai veiktų įmonių grupėje.
Viešojoje erdvėje keliami klausimai ir dėl to, ar įmonė „Garnis“ nebuvo sukurta fiktyviai, siekiant gauti paskolą, taip pat ar įmonė pagal paskirtį naudoja paskolintas lėšas.
G. Palucko elgesį nagrinėja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, aplinkybes tikslinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba. BNS rašė, kad premjeras teigia viešųjų ir privačių interesų nepainiojęs ir tvirtina nedalyvaujantis kasdienėje įmonių veikloje.
Autorius Dominykas Biržietis
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.