Iniciatyvos „Medžiotojas ir medelis“ metu apsaugota apie 600 tūkst. sodinukų

Vienijantis tikslas

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos yra prasmingo miškininkų, medžiotojų ir privačių miškų savininkų bendradarbiavimo pavyzdys:

„Smagu matyti, kad prieš trejus metus užgimusi iniciatyva tęsiasi ir šiemet, o jos idėja pamažu virsta gražia tradicija. Tokios veiklos ne tik stiprina mūsų bendruomenių partnerystę, bet ir prisideda prie visuomenės švietimo apie miškų išsaugojimo reikšmę. Kai susitelkiame dėl bendro tikslo – gyvybingų miškų – galime pasiekti dar daugiau prasmingų rezultatų“, – sako V. Kaubrė.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša pažymi, kad ši iniciatyva kilo iš noro aktyviai prisidėti prie jaunų medelių apsaugos, taip parodant atsakomybę už gamtos išsaugojimą ir darnų bendradarbiavimą su miškininkais.

„Ši akcija – tai ne tik praktinė pagalba miškininkams, bet ir bendruomeniškumo bei atsakomybės už gamtą pavyzdys. Tai puiki proga parodyti, kad medžiotojai yra neatsiejama miško ekosistemos dalis, prisidedanti prie jos tvarumo ir išsaugojimo ateities kartoms“, – pabrėžia L. Daukša.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽS) pirmininkas Algis Gaižutis taip pat teigia, kad ši talka ne tik prisideda prie jaunų medelių apsaugos, bet ir stiprina tarpusavio pasitikėjimą, bendruomeniškumą bei atsakomybę už miškų puoselėjimą.

„Miško savininkams ši iniciatyva svarbi ir tuo, kad ji skatina glaudesnį bendradarbiavimą su VMU bei medžiotojų bendruomene. Kai kiekvienas prisideda savo žiniomis, patirtimi ir darbu, pasiekiame daugiau nei veikdami atskirai. Tikiuosi, kad matydami kanopinių žvėrių daromos žalos mastą miškuose ir kiek pastangų reikia įdėti, siekiant apsaugoti medelius, medžiotojai dar aktyviau imsis reguliuoti jų populiacijas“, – teigia A. Gaižutis.

Apsaugota daugiau nei 150 hektarų želdinių

Šiemet akcija „Medžiotojas ir medelis“ vyko rugsėjo 29–spalio 12 d. Talkos buvo vykdomos visoje Lietuvoje – tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose, kuriuos prižiūri VMU regioniniai padaliniai bei miško savininkai. Akcijos metu repelentais padengta daugiau nei 150 hektarų želdinių, kuriuose apsaugota apie 600 tūkst. jaunų medelių.

Miškininkai medelius repelentais saugo ne tik akcijų metu – kasmet šia priemone padengiama apie 54 milijonus medelių – tai sudaro maždaug 21 tūkst. hektarų želdinių plotą.

Repelentai – nenuodingi, tačiau atgrasantys

Anot VMU miškininkų, želdinių apsaugai naudojamo repelento sudėtyje esančios veikliosios medžiagos daro medelių žievę ir ūglius nepatrauklius graužti, tačiau jie gyvūnams nėra pavojingi.

Tinkamiausias laikas šių priemonių naudojimui – rugsėjo ir spalio mėnesiai, kai medelių vegetacija jau yra pasibaigusi, augalai sausi, o oro temperatūra dar išlieka teigiama.

Miškininkų teigimu, repelento dengimo būdas priklauso nuo kanopinių, ypač – elninių gyvūnų gausos konkrečioje teritorijoje. Jei jų nedaug, pakanka šia priemone aptepti tik viršūninį medelio ūglį, tačiau esant didesnei žvėrių populiacijai, būtina apsaugoti ir medelių šoninių šakų ūglius.

Apsaugos priemonių – ne viena

Be tepimo repelentais jauni medeliai yra saugomi ir kitomis priemonėmis – tinklinėmis apsaugomis bei vyniojamomis spiralėmis. Tinklinės apsaugos yra užmaunamos ant medelio ir apsaugo jo kamieną bei ūglius nuo žvėrių nugraužimo ar nulaužymo. Jos praleidžia šviesą, orą ir drėgmę, todėl medeliai gali augti natūraliai. Šia priemone dažniausiai saugomi jauni ąžuoliukai ir bukai. Tinklinėmis apsaugomis VMU miškininkai šiemet apsaugos apie 60 tūkst. ąžuolų ir bukų.

Medžių kamienus nuo žvėrių laupymo miškininkai saugo ne tik repelentais, bet ir vyniojamomis spiralėmis. Tai specialios juostos, kuriomis apvyniojamas medelio kamienas.  Repelentais ir spiralėmis šiemet bus apsaugota apie 45 tūkst. medelių.

Miškininkų duomenimis, nors elniniai gyvūnai dažniausiai lankosi spygliuočių želdiniuose, žalą jie daro ne tik jiems. Ieškodami maisto, kanopiniai žvėrys nulaupo žievę, pažeidžia ar išlaužo ir brandesnius medynus. Siekdami apsaugoti mišką bei želdinių plotus, miškininkai juos aptveria vielos tinklo tvoromis. Šiuo būdu dažniausiai apsaugomi ąžuolynai, bukynai, o išskirtiniais atvejais – ir pušynai.

Nors miško apsauga tvora yra brangus metodas, jis yra laikomas itin efektyvia priemone, saugant didesnius želdinių plotus. Tokiu būdu šiemet planuojama apsaugoti apie 516 ha miško.

Svarbu pažymėti, kad miškininkai želdinių ir žėlinių apsaugos priemones parenka, įvertinę žvėrių populiacijos gausą konkrečiame regione bei kitus gamtinius veiksnius. Be to, šios priemonės gali būti taikomos kartu – tokiu būdu užtikrinama, kad Lietuvos miškai augs sveiki ir atsparūs aplinkos poveikiui.

VMU informacija